Vaclovo Voverio-Žaibo kovų keliu
Maršrutas apima Laisvės kovotojo karžygio prt. ltn. Vaclovo Voverio-Žaibo (1922 02 17–1949 03 07) kovų, kuriose jis pasižymėjo, vietas. Iš Varčios miško per Rakatanskus keliaujama į Daugus ir Kalesninkų (Kalesnykų) mišką, kuriame išduotas Žaibas žuvo.
45 km automobiliu
Maršrutas nesudėtingas, keliaujama asfaltuotais keliais, vieškeliais, takeliais
︎︎︎ Maršrutas Google Maps
Varčios miško mūšio vieta
Varčios miškas, Alytaus r.
WGS84: 54.310408, 24.227029
Varčios miško kryžkelėje stovi kryžius, primenantis du 1945 m. birželį įvykusius mūšius. Po 1945 m. birželio 2 d. partizanų priesaikos Nemunaityje, Varčios miške susitelkė Adolfo Ramanausko-Vanago, Kosto Barausko-Vėžio ir Vaclovo Voverio-Žaibo vadovaujami partizanai (iš viso apie 120 kovotojų). Rengtasi Alovės mstl. puolimui. V. Voverio-Žaibo kovotojai stovyklavo miško šiaurinėje dalyje ir pirmą kartą NKVD kariuomenės 220 pasienio pulko kareiviai partizanus užpuolė birželio 13 d., antrą kartą – 22-ąją. Priešo pajėgos buvo kur kas gausesnės, partizanams dar trūko kovinės patirties.
Pirmasis mūšis įvyko enkavėdistams nuo Meškučių kaimo pusės netikėtai apsupus stovyklaujančius partizanus. Iš pradžių gausioms priešo pajėgoms partizanai pasipriešino ir privertė trauktis, tačiau atvykus jų pastiprinimui, trauktis teko jau patiems partizanams. Vieni organizuotai, kiti iškrikę ar pavieniui, partizanai prasiveržė iš apsupties suklaidindami priešus, kurie šaudė vieni į kitus ir patyrė daug nuostolių.
Po dešimties dienų enkavėdistai iš pasalų vėl puolė į Varčią sugrįžusius partizanus. Užpuolimas, kaip teigia A. Ramanauskas-Vanagas, buvo labai netikėtas. Partizanų būriai išsisklaidė: vieni traukėsi į raistą, kiti liko miške.
Daugiausia nukauta tų, kurie iš priešų supamo raisto bandė bėgti į laukus. Tarp mūšio metu nukentėjusių partizanų – būrio vadas K. Barauskas-Vėžys, sužeistas ir paimtas į nelaisvę, vėliau nusižudė Alytaus ligoninėje. Po jo mirties Vaclovas Voveris-Žaibas ėmė vadovauti „Geležinio Vilko” grupei, o iš Varčios su savo kovotojais pasitraukė į Kalesninkų apylinkes.
Kryžių mūšiams atminti sukūrė ir 2018 m. Varčios miško kryžkelėje pastatė Alovės gyventojas Rimas Petrauskas.
![Nežinomo partizano piešinys „Varčios mūšis“. OLKM]()
![Kryžius Varčios mūšiuose žuvusiems partizanams atminti. I. Liauzun nuotr., 2023 m.]()
![Kryžius Varčios mūšiuose žuvusiems partizanams atminti. I. Liauzun nuotr., 2023 m.]()
Partizanų Klevo ir Rūtos kapas
Varčios miškas, Alytaus r.
WGS84: 54.304202, 24.233338
Varčios miške dar sovietinės okupacijos metais buvo įamžintas antrajame mūšyje žuvusių – medicinos seselės ir partizanų rėmėjos Anelės Simonaitytės-Rūtos (g. 1923 m.) ir partizano Juozo Kazlausko-Klevo (g. 1921 m.) atminimas.
Apie tai, kad 1945 m. birželio 24 d. su Klevu (Juozas Kazlauskas) ir sesele (Anelė Simonaitytė-Rūta) keliavo į Varčią, o kitą dieną sužinojo, jog jie abu žuvo, prisiminimuose rašė A. Ramanauskas-Vanagas. Kiek vėliau, 1946 m. gruodžio 3 d. datuotame Dainavos apygardos Merkio rinktinės 1-ojo bataliono 1-ojo būrio būrininko A. Bucevičiaus-Studento A. Ramanauskui-Vanagui siųstame žuvimo aplinkybių aprašyme nurodoma, kad kai rusai užpuolė anksti ryte, partizanai dar miegojo. Rusų šūvių pakelti, dalis jų be ginklų, puolė bėgti į arti buvusią pelkę ir bėgdami žuvo Klevas, Ruginis ir seselė-sanitarė [Rūta]. Klevas ir Rūta buvo užkasti ten, kur dabar stovi paminklinis akmuo (Juozas Kazlauskas-Klevas jau laisvoje Lietuvoje buvo perlaidotas į Alovės kapines – kapo unikalus kodas 26376).
Vlado Baranausko-Ruginio kūną enkavėdistai, važiuodami pro Meškučius, dėl nežinomų priežasčių išmetė prie kelių sankryžos. Partizaną kaimo kapinėse palaidojo vietos gyventojai (kapo unikalus kodas – 42139).
Paminklinio akmens partizanams Klevui ir Rūtai autorius ir tiksli pastatymo data nežinoma (Alovės mstl. gyventojas ir Varčios mūšiui skirto kryžiaus autorius Rimas Petrauskas liudija, kad paminklinis akmuo čia stovėjo jau sovietmečiu). Užrašas ant paminklinio akmens: 1945 VI / KJ / AS.
Varčios miškas, Alytaus r.
WGS84: 54.310408, 24.227029
Varčios miško kryžkelėje stovi kryžius, primenantis du 1945 m. birželį įvykusius mūšius. Po 1945 m. birželio 2 d. partizanų priesaikos Nemunaityje, Varčios miške susitelkė Adolfo Ramanausko-Vanago, Kosto Barausko-Vėžio ir Vaclovo Voverio-Žaibo vadovaujami partizanai (iš viso apie 120 kovotojų). Rengtasi Alovės mstl. puolimui. V. Voverio-Žaibo kovotojai stovyklavo miško šiaurinėje dalyje ir pirmą kartą NKVD kariuomenės 220 pasienio pulko kareiviai partizanus užpuolė birželio 13 d., antrą kartą – 22-ąją. Priešo pajėgos buvo kur kas gausesnės, partizanams dar trūko kovinės patirties.
Pirmasis mūšis įvyko enkavėdistams nuo Meškučių kaimo pusės netikėtai apsupus stovyklaujančius partizanus. Iš pradžių gausioms priešo pajėgoms partizanai pasipriešino ir privertė trauktis, tačiau atvykus jų pastiprinimui, trauktis teko jau patiems partizanams. Vieni organizuotai, kiti iškrikę ar pavieniui, partizanai prasiveržė iš apsupties suklaidindami priešus, kurie šaudė vieni į kitus ir patyrė daug nuostolių.
Po dešimties dienų enkavėdistai iš pasalų vėl puolė į Varčią sugrįžusius partizanus. Užpuolimas, kaip teigia A. Ramanauskas-Vanagas, buvo labai netikėtas. Partizanų būriai išsisklaidė: vieni traukėsi į raistą, kiti liko miške.
Daugiausia nukauta tų, kurie iš priešų supamo raisto bandė bėgti į laukus. Tarp mūšio metu nukentėjusių partizanų – būrio vadas K. Barauskas-Vėžys, sužeistas ir paimtas į nelaisvę, vėliau nusižudė Alytaus ligoninėje. Po jo mirties Vaclovas Voveris-Žaibas ėmė vadovauti „Geležinio Vilko” grupei, o iš Varčios su savo kovotojais pasitraukė į Kalesninkų apylinkes.
Kryžių mūšiams atminti sukūrė ir 2018 m. Varčios miško kryžkelėje pastatė Alovės gyventojas Rimas Petrauskas.
Partizanų Klevo ir Rūtos kapas
Varčios miškas, Alytaus r.
WGS84: 54.304202, 24.233338
Varčios miške dar sovietinės okupacijos metais buvo įamžintas antrajame mūšyje žuvusių – medicinos seselės ir partizanų rėmėjos Anelės Simonaitytės-Rūtos (g. 1923 m.) ir partizano Juozo Kazlausko-Klevo (g. 1921 m.) atminimas.
Apie tai, kad 1945 m. birželio 24 d. su Klevu (Juozas Kazlauskas) ir sesele (Anelė Simonaitytė-Rūta) keliavo į Varčią, o kitą dieną sužinojo, jog jie abu žuvo, prisiminimuose rašė A. Ramanauskas-Vanagas. Kiek vėliau, 1946 m. gruodžio 3 d. datuotame Dainavos apygardos Merkio rinktinės 1-ojo bataliono 1-ojo būrio būrininko A. Bucevičiaus-Studento A. Ramanauskui-Vanagui siųstame žuvimo aplinkybių aprašyme nurodoma, kad kai rusai užpuolė anksti ryte, partizanai dar miegojo. Rusų šūvių pakelti, dalis jų be ginklų, puolė bėgti į arti buvusią pelkę ir bėgdami žuvo Klevas, Ruginis ir seselė-sanitarė [Rūta]. Klevas ir Rūta buvo užkasti ten, kur dabar stovi paminklinis akmuo (Juozas Kazlauskas-Klevas jau laisvoje Lietuvoje buvo perlaidotas į Alovės kapines – kapo unikalus kodas 26376).
Vlado Baranausko-Ruginio kūną enkavėdistai, važiuodami pro Meškučius, dėl nežinomų priežasčių išmetė prie kelių sankryžos. Partizaną kaimo kapinėse palaidojo vietos gyventojai (kapo unikalus kodas – 42139).
Paminklinio akmens partizanams Klevui ir Rūtai autorius ir tiksli pastatymo data nežinoma (Alovės mstl. gyventojas ir Varčios mūšiui skirto kryžiaus autorius Rimas Petrauskas liudija, kad paminklinis akmuo čia stovėjo jau sovietmečiu). Užrašas ant paminklinio akmens: 1945 VI / KJ / AS.
Rakatanskų kaimo kautynių vieta
Rakatanskų k., Alytaus r.
WGS84: 54.293196, 24.301375
1946 m. lapkričio 14 d. Geležinio Vilko grupės vado V. Voverio-Žaibo ir laikinai einančio Merkio rinkt. 3 bataliono vado pareigas Jono Jakubavičiaus-Rugio vadovaujami laisvės kovotojai (šiai operacijai pavyko sutelkti net 47 partizanus) tarp Rakatanskų ir Purvelių kaimų priešą įviliojo į pasalą. Remiantis išlikusiu šių kautynių aprašymu su brėžiniu, iš vakaro į vietą atvykę partizanai apsistojo pas vietos gyventojus, naktį likvidavo kaime gyvenusį šnipą. Ryte, kaip ir tikėjosi, sulaukė atvykstančios Daugų valsč. MVD poskyrio viršininko vadovaujamos grupės. Partizanai buvo užėmę numatytas pozicijas, tačiau rusų sunkvežimiui sustojus atokiau, išsidėstymą teko pertvarkyti. Būrio vado J. Jakubavičiaus-Rugio raporte sakoma, kad pasalaujant „jaunam partizanui Liūtui, įvyko netikėtas šūvis”, kuris privertė link partizanų pozicijų žygiuojančius priešus mestis į tą pusę, kur buvo šaudyta. Tuo pat metu partizanai ėmė juos supti bei šaudyti iš visų pusių (tą patvirtina ir priešo raportas). Rusai ir istrebiteliai smarkiai gynėsi, tačiau partizanai 18 jų nukovė (tarp jų ir 5 aukšto rango karininkus), paėmė įvairių ginklų.
Pasala ir kautynės partizanams buvo sėkmingos, tačiau patirta ir skaudi netektis: žuvo Dainavos apyg. Merkio rinkt. 3 bataliono partizanas Antanas Radžius-Šturmas (g. 1923 m.).
Rakatanskų kaimo bunkeris
Rakatanskų miškas, Alytaus r.
WGS84: 54.288773, 24.305246
Atminimo ženklas šalia bunkerio duobės Rakatanskų miške skirtas pagerbti šiose vietose žuvusius partizanus bei jų rėmėjus: Rakatanskų kautynėse žuvusį Dainavos apyg. Merkio rinkt. 3 bataliono partizaną Antaną Radžių-Šturmą (g. 1923 m.), 1948 m. gegužės 31 d. bunkeryje žuvusius Dainavos apyg. Partizano Kazimieraičio rinkt. Geležinio Vilko grupės partizanus: Boleslovą Stankevičių-Sakalą (1928 m.) ir Alfonsą Grabavičių-Šūkį (1927 m.), 1948 birželio 24 d. Purvelių kaime žuvusią Geležinio Vilko grupės partizanų ryšininkę Genę Čiraitę (g. 1927 m.)
A. Radžius-Šturmas garsėjo didžiule drąsa, sumanumu, drausme ir teisingumu. Rakatanskų pasala ir kautynės jam tapo lemtingomis – laisvės kovotoją nukovė mirusiu apsimetęs priešų kareivis, kai Šturmas prie jo prisiartino. A. Radžius-Šturmas buvo palaidotas Druckūnų k. kapinėse (dabar – Varėnos r.).
Ant medžio kamieno išlikusios nežinomo autoriaus medinės koplytėlės liekanos.
Buvusi Daugų valsčiaus stribų būstinė
Turgaus a. 8, Daugai
WGS84: 54.362769, 24.344037
Unikalus kodas KVR 4426
Iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios šis pastatas priklausė Balkams. 1944 m. čia įsikūrė valsčiaus (nuo 1950 m. – Daugų rajono) stribynas, veikęs iki 1955-ųjų. Šalia esančiame pastate (Turgaus a. 6) tuo pačiu laikotarpiu veikė Daugų valsčiaus (nuo 1950 m. – rajono) NKVD-MVD-MGB poskyrio areštinė. Dar 1953 m., pradėjus stribyno kieme statyti garažą, žemėje buvo pastebėti ne iki galo suirę kūnai ir jie buvo užlieti betonu. Partizaninio karo amžininkai liudija, kad kieme galėjo būti užkasta apie 30 partizanų kūnai. Nuo 1990 m. pavasario iki rudens šioje vietoje ieškota partizanų, šulinyje rasti 24 laisvės kovotojų palaikai, kurie buvo palaidoti Daugų mstl. kapinėse (kapo unikalus kodas – 12209).
Dainavos apyg. Kazimieraičio rinkt. štabo bunkerio ir V. Voverio-Žaibo žūties vieta
Kalesninkų (Kalesnykų) miškas, Alytaus r.
Unikalus kodas KVR 25105
WGS84: 54.417352, 24.200732
1949 m. kovo 7 d. Kalesnykų miške, Partizano Kazimieraičio rinkt. štabo bunkeryje Kosto Kubilinsko ir Algirdo Skinkio išduoti žuvo Partizano Kazimieraičio rinkt. vadas V. Voveris-Žaibas, kartu su juo rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir partizanas Petras Šilanskas-Labutis. Išduoto bunkerio pulti iš Alytaus daugiau nei 40-čia sunkvežimių atvyko MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai. Priešas bunkerį apsupo keliais žiedais, Žaibas ir Šermukšnis žuvo mėgindami veržtis. Bunkerį susprogdino, manoma, jo viduje buvę Vanagas ir Labutis. Žuvusiųjų palaikai niekinti Alytuje MGB būstinės kieme, jų užkasimo vieta nežinoma.
Partizanų bunkerio, kautynių ir žūties vietą žymi 1992 m. rugpjūčio 23 d. pašventintas kryžius (aut. A. Liaukus) ir lauko akmenų obeliskas (aut. K. Savičius, V. Žilionis, 2003 m.).
Tą pačią dieną Kalesninkų miške saugumo agentai Varnas (K. Kubilinskas) ir Rytas (A. Skinkys) bunkeryje nušovė miegantį Dainavos apyg. vadą, poetą ir „Laisvės varpo“ redaktorių Benediktą Labėną (Labenską), slap. Kariūnas. Jo palaikai niekinti kartu su V. Voverio-Žaibo ir kitų tądien žuvusių laisvės kovotojų. B. Labėno-Kariūno bunkerio ir žūties vietą (unikalus kodas – 29579) ženklina metalinis kryžius (aut. A. Liovė, 1991 m.) ir tipinis atminimo ženklas (past. 1999 m.).
Rakatanskų k., Alytaus r.
WGS84: 54.293196, 24.301375
1946 m. lapkričio 14 d. Geležinio Vilko grupės vado V. Voverio-Žaibo ir laikinai einančio Merkio rinkt. 3 bataliono vado pareigas Jono Jakubavičiaus-Rugio vadovaujami laisvės kovotojai (šiai operacijai pavyko sutelkti net 47 partizanus) tarp Rakatanskų ir Purvelių kaimų priešą įviliojo į pasalą. Remiantis išlikusiu šių kautynių aprašymu su brėžiniu, iš vakaro į vietą atvykę partizanai apsistojo pas vietos gyventojus, naktį likvidavo kaime gyvenusį šnipą. Ryte, kaip ir tikėjosi, sulaukė atvykstančios Daugų valsč. MVD poskyrio viršininko vadovaujamos grupės. Partizanai buvo užėmę numatytas pozicijas, tačiau rusų sunkvežimiui sustojus atokiau, išsidėstymą teko pertvarkyti. Būrio vado J. Jakubavičiaus-Rugio raporte sakoma, kad pasalaujant „jaunam partizanui Liūtui, įvyko netikėtas šūvis”, kuris privertė link partizanų pozicijų žygiuojančius priešus mestis į tą pusę, kur buvo šaudyta. Tuo pat metu partizanai ėmė juos supti bei šaudyti iš visų pusių (tą patvirtina ir priešo raportas). Rusai ir istrebiteliai smarkiai gynėsi, tačiau partizanai 18 jų nukovė (tarp jų ir 5 aukšto rango karininkus), paėmė įvairių ginklų.
Pasala ir kautynės partizanams buvo sėkmingos, tačiau patirta ir skaudi netektis: žuvo Dainavos apyg. Merkio rinkt. 3 bataliono partizanas Antanas Radžius-Šturmas (g. 1923 m.).
Rakatanskų kaimo bunkeris
Rakatanskų miškas, Alytaus r.
WGS84: 54.288773, 24.305246
Atminimo ženklas šalia bunkerio duobės Rakatanskų miške skirtas pagerbti šiose vietose žuvusius partizanus bei jų rėmėjus: Rakatanskų kautynėse žuvusį Dainavos apyg. Merkio rinkt. 3 bataliono partizaną Antaną Radžių-Šturmą (g. 1923 m.), 1948 m. gegužės 31 d. bunkeryje žuvusius Dainavos apyg. Partizano Kazimieraičio rinkt. Geležinio Vilko grupės partizanus: Boleslovą Stankevičių-Sakalą (1928 m.) ir Alfonsą Grabavičių-Šūkį (1927 m.), 1948 birželio 24 d. Purvelių kaime žuvusią Geležinio Vilko grupės partizanų ryšininkę Genę Čiraitę (g. 1927 m.)
A. Radžius-Šturmas garsėjo didžiule drąsa, sumanumu, drausme ir teisingumu. Rakatanskų pasala ir kautynės jam tapo lemtingomis – laisvės kovotoją nukovė mirusiu apsimetęs priešų kareivis, kai Šturmas prie jo prisiartino. A. Radžius-Šturmas buvo palaidotas Druckūnų k. kapinėse (dabar – Varėnos r.).
Ant medžio kamieno išlikusios nežinomo autoriaus medinės koplytėlės liekanos.
Buvusi Daugų valsčiaus stribų būstinė
Turgaus a. 8, Daugai
WGS84: 54.362769, 24.344037
Unikalus kodas KVR 4426
Iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios šis pastatas priklausė Balkams. 1944 m. čia įsikūrė valsčiaus (nuo 1950 m. – Daugų rajono) stribynas, veikęs iki 1955-ųjų. Šalia esančiame pastate (Turgaus a. 6) tuo pačiu laikotarpiu veikė Daugų valsčiaus (nuo 1950 m. – rajono) NKVD-MVD-MGB poskyrio areštinė. Dar 1953 m., pradėjus stribyno kieme statyti garažą, žemėje buvo pastebėti ne iki galo suirę kūnai ir jie buvo užlieti betonu. Partizaninio karo amžininkai liudija, kad kieme galėjo būti užkasta apie 30 partizanų kūnai. Nuo 1990 m. pavasario iki rudens šioje vietoje ieškota partizanų, šulinyje rasti 24 laisvės kovotojų palaikai, kurie buvo palaidoti Daugų mstl. kapinėse (kapo unikalus kodas – 12209).
Dainavos apyg. Kazimieraičio rinkt. štabo bunkerio ir V. Voverio-Žaibo žūties vieta
Kalesninkų (Kalesnykų) miškas, Alytaus r.
Unikalus kodas KVR 25105
WGS84: 54.417352, 24.200732
1949 m. kovo 7 d. Kalesnykų miške, Partizano Kazimieraičio rinkt. štabo bunkeryje Kosto Kubilinsko ir Algirdo Skinkio išduoti žuvo Partizano Kazimieraičio rinkt. vadas V. Voveris-Žaibas, kartu su juo rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir partizanas Petras Šilanskas-Labutis. Išduoto bunkerio pulti iš Alytaus daugiau nei 40-čia sunkvežimių atvyko MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai. Priešas bunkerį apsupo keliais žiedais, Žaibas ir Šermukšnis žuvo mėgindami veržtis. Bunkerį susprogdino, manoma, jo viduje buvę Vanagas ir Labutis. Žuvusiųjų palaikai niekinti Alytuje MGB būstinės kieme, jų užkasimo vieta nežinoma.
Partizanų bunkerio, kautynių ir žūties vietą žymi 1992 m. rugpjūčio 23 d. pašventintas kryžius (aut. A. Liaukus) ir lauko akmenų obeliskas (aut. K. Savičius, V. Žilionis, 2003 m.).
Tą pačią dieną Kalesninkų miške saugumo agentai Varnas (K. Kubilinskas) ir Rytas (A. Skinkys) bunkeryje nušovė miegantį Dainavos apyg. vadą, poetą ir „Laisvės varpo“ redaktorių Benediktą Labėną (Labenską), slap. Kariūnas. Jo palaikai niekinti kartu su V. Voverio-Žaibo ir kitų tądien žuvusių laisvės kovotojų. B. Labėno-Kariūno bunkerio ir žūties vietą (unikalus kodas – 29579) ženklina metalinis kryžius (aut. A. Liovė, 1991 m.) ir tipinis atminimo ženklas (past. 1999 m.).
Projektas finansuotas
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos
ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis
partizanulietuva@gmail.com
facebook.com/partizanulietuva
visos teisės saugomos, 2023