Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis (LLKĮS) – tai pilietinė iniciatyva, jungianti akademinės bendruomenės narius, kraštotyrininkus, meno kūrėjus ir visus geros valios žmones, kurie saugo ir puoselėja 1944–1953 m. Lietuvos partizaninio karo atminimą.
LLKĮS užsimezgė 2010 m. vasario 16 d, šventėje prie griūvančios partizanų rėmėjų Stanislovo ir Elžbietos Sajų sodybos Balandiškyje (Radviliškio r.). Tąkart ten susipažino Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir partizanų istorijos metraštininkas Romas Kaunietis. Po mėnesio, kovo 15-ąją, R. Kaunietis V. Vaitkevičiui patikėjo keturis dešimtmečius kauptą turtą – garso įrašų kasetes su laisvės kovotojų pasakojimais (iš viso 520 valandų pasakojimų apie herojišką ir tragišką pokario istoriją; šiuo metu visi įrašai yra įskaitmeninti ir saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyve).
![Romas Kaunietis perduoda Vykintui Vaitkevičiui garso kasetes su laisvės kovų dalyvių prisiminimais. A. Petrauskienės nuotr., 2011 m.]()
2018 m., įgyvendinant Partizanų Lietuvos projektą, LLKĮS buvo įregistruotas kaip asociacija (juridinis asmuo).
Į LLKĮS susibūrė skirtingų kartų žmonės. Visus juos vienija idėja ir tikslas puoselėti laisvės kovų atminimą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad visi galvoja kaip vienas – daugelis turi savo tyrimų prieigas ir požiūrius, vis labiau ryškėja ir kartų skirtumai, bet nė vienas neabejoja, kad laisvės kovos yra reikšmingas naujausios Lietuvos istorijos puslapis.
2011 m. gegužės 14–15 d. Sąjūdžio nario Algimanto Stalilionio sodyboje Pakaušių kaime (Panevėžio r.) įvyko pirmasis LLKĮS sąskrydis. Jame dalyvavo 26 dalyviai iš visos Lietuvos. Susibūrimas sutapo su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, tad tą dieną buvo priimta ir pasirašyta Sąjūdžio deklaracija. Ją sudaro penki punktai, kurie apibrėžia LLKĮS vertybes, siekius ir vizijas. Deklaracija pabrėžia, kad visas laisvės kovų palikimas yra vienodai reikšmingas ir privalo būti išsaugotas ateities kartoms; visi laisvės kovų istoriją menantys dokumentai priklauso lietuvių tautai ir turi būti laisvai prieinami; sutarta, kad su sovietinėmis struktūromis bendradarbiavusių asmenų slėpimas prieštarauja lietuvių tautos ir valstybės interesams; kad partizaninio karo vietoms turi būti skiriamas valstybinis dėmesys, o pilietinis ugdymas privalo užimti deramą vietą šalies švietimo sistemoje.
![Vieni pirmųjų profesionalių partizaninio karo vietų tyrimai, Daugėliškių miško bunkeris (Raseinių r.). V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.]()
Nuo 2010 m. LLKĮS nariai rengia kompleksinius partizaninio karo vietų tyrimus ir archeologinius žvalgymus. Paminėtinos šios ekspedicijos:
· Daugėliškių miško (Raseinių r.) bunkerio ir partizanų žūties vietoje (2010 m., vad. G. Petrauskas);
· Alytaus Šilo (Alytaus r.) spėjamoje partizanų palaikų užkasimo vietoje (2011–2012 m., vad. L. Ivanovaitė ir G. Petrauskas);
· Lietuvos partizanų ryšininkų ir rėmėjų Sajų sodyboje Balandiškyje (Radviliškio r.) (2012–2013 m., vad. G. Petrauskas);
· Pagrendos miško (Elektrėnų sav.) bunkerio ir partizanų žūties vietoje (2013 m., vad. L. Ivanovaitė ir G. Petrauskas);
· Užpelkių miško (Radviliškio r.) kautynių ir partizanų žūties vietoje (2014–2017 m., vad. G. Petrauskas);
· Blinstribiškių miško (Raseinių r.) žeminės ir partizanų žūties vietoje (2017 m., vad. G. Petrauskas);
· Legečių miško (Radviliškio r.) žeminės ir partizanų žūties vietoje (2018–2019 m., vad. G. Petrauskas);
· Partizanų vado ir poeto Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietoje Raguvos miške (Panevėžio r.) (2019 m., vad. V. Vaitkevičius);
· Pamedžių (Montvidinės) miško (Plungės r.) partizanų bunkerio vietoje (2019 m., vad. G. Petrauskas);
· LLA Vanagų karinės mokomosios stovyklos ir šaudymo pratybų vietoje Plokštinės miške (Plungės r.) (2019–2020 m., vad. G. Petrauskas).
![Pilietinės jaunimo stovyklos „Laisvės kovų atmintis“ akimirka. E. Čebatorienės nuotr., 2020 m.]()
Nuo 2012 m. LLKĮS kasmet rengia pilietinę jaunimo vasaros stovyklą „Laisvės kovų atmintis“. 2012–2019 m. stovykla vyko Pašušvyje (Radviliškio r.), 2020–2021 m. – Skaudvilėje (Tauragės r.), 2022 m. – Palobiuose (Šakių r.).
2018 m. rugsėjo 15 d. – 2019 m. vasario 16 d., bendradarbiaujant su Pėsčiųjų žygių asociacija, LLKĮS įgyvendino LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamą projektą – 12 žygių ciklą PARTIZANŲ LIETUVA.
LLKĮS nariai nuolat vyksta pas laisvės kovų dalyvius ir amžininkus, žvalgo partizaninio karo vietas, rūpinasi jų išsaugojimu ir įamžinimu, skaito paskaitas Lietuvos mokyklose, vietos bendruomenėse, dalyvauja mokytojams rengiamuose seminaruose. Taip pat dalyvaujama mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, semiamasi patirties kitų šalių tyrimuose, rengiami leidiniai ir skelbiami straipsniai. Jų sąrašas skelbiamas šioje svetainėje.
LLKĮS užsimezgė 2010 m. vasario 16 d, šventėje prie griūvančios partizanų rėmėjų Stanislovo ir Elžbietos Sajų sodybos Balandiškyje (Radviliškio r.). Tąkart ten susipažino Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir partizanų istorijos metraštininkas Romas Kaunietis. Po mėnesio, kovo 15-ąją, R. Kaunietis V. Vaitkevičiui patikėjo keturis dešimtmečius kauptą turtą – garso įrašų kasetes su laisvės kovotojų pasakojimais (iš viso 520 valandų pasakojimų apie herojišką ir tragišką pokario istoriją; šiuo metu visi įrašai yra įskaitmeninti ir saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyve).
2018 m., įgyvendinant Partizanų Lietuvos projektą, LLKĮS buvo įregistruotas kaip asociacija (juridinis asmuo).
Į LLKĮS susibūrė skirtingų kartų žmonės. Visus juos vienija idėja ir tikslas puoselėti laisvės kovų atminimą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad visi galvoja kaip vienas – daugelis turi savo tyrimų prieigas ir požiūrius, vis labiau ryškėja ir kartų skirtumai, bet nė vienas neabejoja, kad laisvės kovos yra reikšmingas naujausios Lietuvos istorijos puslapis.
2011 m. gegužės 14–15 d. Sąjūdžio nario Algimanto Stalilionio sodyboje Pakaušių kaime (Panevėžio r.) įvyko pirmasis LLKĮS sąskrydis. Jame dalyvavo 26 dalyviai iš visos Lietuvos. Susibūrimas sutapo su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, tad tą dieną buvo priimta ir pasirašyta Sąjūdžio deklaracija. Ją sudaro penki punktai, kurie apibrėžia LLKĮS vertybes, siekius ir vizijas. Deklaracija pabrėžia, kad visas laisvės kovų palikimas yra vienodai reikšmingas ir privalo būti išsaugotas ateities kartoms; visi laisvės kovų istoriją menantys dokumentai priklauso lietuvių tautai ir turi būti laisvai prieinami; sutarta, kad su sovietinėmis struktūromis bendradarbiavusių asmenų slėpimas prieštarauja lietuvių tautos ir valstybės interesams; kad partizaninio karo vietoms turi būti skiriamas valstybinis dėmesys, o pilietinis ugdymas privalo užimti deramą vietą šalies švietimo sistemoje.
Nuo 2010 m. LLKĮS nariai rengia kompleksinius partizaninio karo vietų tyrimus ir archeologinius žvalgymus. Paminėtinos šios ekspedicijos:
· Daugėliškių miško (Raseinių r.) bunkerio ir partizanų žūties vietoje (2010 m., vad. G. Petrauskas);
· Alytaus Šilo (Alytaus r.) spėjamoje partizanų palaikų užkasimo vietoje (2011–2012 m., vad. L. Ivanovaitė ir G. Petrauskas);
· Lietuvos partizanų ryšininkų ir rėmėjų Sajų sodyboje Balandiškyje (Radviliškio r.) (2012–2013 m., vad. G. Petrauskas);
· Pagrendos miško (Elektrėnų sav.) bunkerio ir partizanų žūties vietoje (2013 m., vad. L. Ivanovaitė ir G. Petrauskas);
· Užpelkių miško (Radviliškio r.) kautynių ir partizanų žūties vietoje (2014–2017 m., vad. G. Petrauskas);
· Blinstribiškių miško (Raseinių r.) žeminės ir partizanų žūties vietoje (2017 m., vad. G. Petrauskas);
· Legečių miško (Radviliškio r.) žeminės ir partizanų žūties vietoje (2018–2019 m., vad. G. Petrauskas);
· Partizanų vado ir poeto Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietoje Raguvos miške (Panevėžio r.) (2019 m., vad. V. Vaitkevičius);
· Pamedžių (Montvidinės) miško (Plungės r.) partizanų bunkerio vietoje (2019 m., vad. G. Petrauskas);
· LLA Vanagų karinės mokomosios stovyklos ir šaudymo pratybų vietoje Plokštinės miške (Plungės r.) (2019–2020 m., vad. G. Petrauskas).
Nuo 2012 m. LLKĮS kasmet rengia pilietinę jaunimo vasaros stovyklą „Laisvės kovų atmintis“. 2012–2019 m. stovykla vyko Pašušvyje (Radviliškio r.), 2020–2021 m. – Skaudvilėje (Tauragės r.), 2022 m. – Palobiuose (Šakių r.).
2018 m. rugsėjo 15 d. – 2019 m. vasario 16 d., bendradarbiaujant su Pėsčiųjų žygių asociacija, LLKĮS įgyvendino LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamą projektą – 12 žygių ciklą PARTIZANŲ LIETUVA.
LLKĮS nariai nuolat vyksta pas laisvės kovų dalyvius ir amžininkus, žvalgo partizaninio karo vietas, rūpinasi jų išsaugojimu ir įamžinimu, skaito paskaitas Lietuvos mokyklose, vietos bendruomenėse, dalyvauja mokytojams rengiamuose seminaruose. Taip pat dalyvaujama mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, semiamasi patirties kitų šalių tyrimuose, rengiami leidiniai ir skelbiami straipsniai. Jų sąrašas skelbiamas šioje svetainėje.
2018 m. Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio nariams kilo mintis pakartoti 1948 m. lapkritį – 1949 m. vasarį įvykusias partizanų vadų keliones iš Rytų ir Pietų Lietuvos sričių į Radviliškio kraštą, kur tuo metu su bendražygiais dirbo Jonas Žemaitis-Vytautas. Žygikelio paieškoms, kuo tikslesnių vietų nustatymui, buvo surengta daugybė išvykų, ieškota duomenų archyvuose. Rezultatas – 12 etapų žygių ciklas, apie kurį šioje svetainėje bus pasakojama atskirai. Iniciatyva keliauti partizanų vadų keliais ir iki smulkmenų ištirti kelionę buvo pavadinta PARTIZANŲ LIETUVA. Tai Lietuva, kurią kitados matė mūsų laisvės kovotojai, apie kurią kalbame mes.
![Pirmajam „Partizanų Lietuvos“ žygiui prasidedant. Knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje. Ž. Montvydo nuotr., 2018 m.]()
Interneto svetainės PARTIZANŲ LIETUVA ašis – laisvai prieinamos įskaitmenintos laisvės kovų metraštininko Romo Kauniečio parengtos knygos „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ ir „Laisvės kovotojų prisiminimai“ (iš viso 12 tomų). R. Kaunietis užrašė ir paskelbė (greta savo surinktų taip pat ir bendraminčių užfiksuotus) tūkstančio asmenų prisiminimus. Iš viso R. Kauniečio „Laisvės kovotojų prisiminimų“ serijos knygose minima daugiau nei 30 000 ginkluotos ir neginkluotos Lietuvos laisvės kovos dalyvių, liudytojų ir amžininkų.
Svetainėje PARTIZANŲ LIETUVA talpinami taip pat ir kitų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio narių moksliniai tyrimai bei populiarūs tekstai, skirti visuomenei. Tad vienoje vietoje yra prieinamas gausus partizaninio karo istorijos archyvas: nuo pavienių asmenų liudijimų iki platesnių mokslinių studijų, nuo empirinių darbų iki teorinių įžvalgų.
Interneto svetainės PARTIZANŲ LIETUVA ašis – laisvai prieinamos įskaitmenintos laisvės kovų metraštininko Romo Kauniečio parengtos knygos „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ ir „Laisvės kovotojų prisiminimai“ (iš viso 12 tomų). R. Kaunietis užrašė ir paskelbė (greta savo surinktų taip pat ir bendraminčių užfiksuotus) tūkstančio asmenų prisiminimus. Iš viso R. Kauniečio „Laisvės kovotojų prisiminimų“ serijos knygose minima daugiau nei 30 000 ginkluotos ir neginkluotos Lietuvos laisvės kovos dalyvių, liudytojų ir amžininkų.
Svetainėje PARTIZANŲ LIETUVA talpinami taip pat ir kitų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio narių moksliniai tyrimai bei populiarūs tekstai, skirti visuomenei. Tad vienoje vietoje yra prieinamas gausus partizaninio karo istorijos archyvas: nuo pavienių asmenų liudijimų iki platesnių mokslinių studijų, nuo empirinių darbų iki teorinių įžvalgų.
Romas Kaunietis gimė 1944 m. birželio 8
d., Jono Kauniečio ir Kazimieros Dūdaitės-Kaunietienės šeimoje Buivydžių kaime, Pandėlio valsčiuje. 1949 m. kovo 25 d. tėvai ir brolis Bronius ištremti į Sibirą, Romas suspėjo pasislėpti ir apsigyveno pas krikšto mamą Edvardą Jakučionienę. Tėvelis 1953 m. mirė Sibire, mama su broliu 1956 m. grįžo į Lietuvą.
![Romas Kaunietis partizanų rėmėjų Elzbietos ir Stanislovo Sajų sodyboje Balandiškyje (Radviliškio r.). Š. Mažeikos nuotr., 2012 m.]()
R. Kaunietis mokėsi Pandėlio vid. mokykloje, 1965 m. pabaigė Panevėžio politechnikumą ir dirbo Tiksliosios mechanikos gamykloje Panevėžyje, vėliau „Ekrano“ gamykloje. 1966 m. sukūrė šeimą, užaugino dvi dukras.
1969 m. kovo 18 d., kratos metu, R. Kauniečio bute buvo surasti Lietuviškosios enciklopedijos tomai, kai kurių prieškario ir karo metų leidinių komplektai, savilaidos leidinių išrašai, 260 jo kūrybos eilėraščių, mėgėjiško kino scenarijų ir pistoletas. Sugrįžęs iš kalėjimo nuo 1970 iki 1985 m. R. Kaunietis dirbo statybose įvairiose Lietuvos vietose, 1991–2006 m. – Valstybės tarnyboje: LR Kultūros paveldo inspekcijos Panevėžio apygardoje, Dokumentų apsaugos tarnyboje prie LR Finansų ministerijos, Valstybės saugumo tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
2005 m. R. Kaunietis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2014 m. jam skirta Felicijos Bortkevičienės kalbos premija.
![Partizanas Antanas Kisielius ir Romas Kaunietis. Jurbarkas, 2008 m.]()
Jaunystėje R. Kauniečiui paliko įspūdį vokiečių okupacijos metais išleistos knygos „Kaip jie mus sušaudė“, „Žemaičių kankiniai“ ir kitos, kuriose buvo skelbiami pirmosios sovietinės okupacijos nusikaltimai prieš lietuvių tautą. Šeštajame dešimtmetyje „Amerikos balsas“ skelbė Kersteno komiteto surinktą medžiagą Baltijos šalių užgrobimo bylai ir ragino rinkti nukentėjusių nuo sovietų okupacijų prisiminimus.
1965–1966 m. iš Sibiro sugrįžo keletas R. Kauniečio pažįstamų Pandėlio vidurinės mokyklos moksleivių, nuteistų už antisovietinę veiklą. Prasidėjo pažintys su jų bendrabyliais ir lagerių draugais: A. Terlecku, V. Petkumi, R. Ragaišiu, A. Baltrušiu, partizanais J. Tribušausku, B. Purliu, J. Alekna. Jų ratas greitai plėtėsi – tarpininkas supažindindavo su savo draugu, jis – su savo ir taip toliau. Istorija iš politinių kalinių lūpų prašėsi užrašoma.
1966–1968 m. R. Kaunietis užrašė N. Kietienės, L. ir O. Glemžų, K. Palubinskienės, V. Baltušytės-Vaivadienės prisiminimus. 1969 m. areštas R. Kauniečio neatšaldė, sugrįžęs iš kalėjimo 1970 m. jis užrašė L. Laurinsko-Liūto, B. Juospaičio-Direktoriaus, A. Laužiko–Švitrigailos, A. Skukausko-Aleksiuko, P. Rasiulio, A. Krasnadomskio, partizanų rėmėjų kun. T. Vinkšnelio, J. ir P. Januševičių, neginkluoto pasipriešinimo dalyvių A. Susnio, S. Naglio, P. Skeiverio pasakojimus. Su daugeliu kovotojų supažindino partizanų būrio vado A. Žilio-Žaibo ir Z. Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas Žilys.
Saugodamasis, vietoje pavardžių R. Kaunietis užrašinėjo tik pateikėjų inicialus, susitikimo datų nežymėjo. Lapelius ir sąsiuvinius dėjo į stiklainius, juos užliedavo parafinu, slėpė rūsyje, garaže arba pas kaimyną V. Riboką. Apie 1975 m. visų šių prisiminimų perrašus mašinėle po 3 egzempliorius, iš V. Vaivadienės gautų partizanų nuotraukų kopijas R. Kaunietis sudėjo į tris metalines dėžes, užliejo smala ir paslėpė skirtingose vietose.
Atgimimo metų pradžioje R. Kauniečio pateikėjai pasikeitė – daugelis pasakojo atvirai, iš panevėžiečio žurnalisto nupirktas japoniškas diktofonas, įsigytas plačiajuostis fotoaparatas iš esmės palengvino prisiminimų rinkimą ir fotografijų kopijavimą. 1989 m. Panevėžio Sąjūdžio laikraštyje „Laisvas žodis“ pasirašydamas slapyvardžiais Mindaugas Genys, Romas Girietis ir Vytenis Aukštuolis R. Kaunietis paskelbė pirmuosius laisvės kovotojų pasakojimus. Buvo tokių, kurie grasino teismu, tačiau dauguma graibstė laikraščius, redakcijoje palikdavo savo adresus, telefonų numerius, kviesdavo atvažiuoti, užrašyti prisiminimus. R. Kaunietis tam skyrė visą savo laiką, jėgas ir pastangas.
Alytiškis Vytautas Ledas (1948–1993) paragino R. Kaunietį parengti laisvės kovotojų prisiminimų knygą ir pasiūlyti „Vagos“ leidyklai ją išleisti. Penkis metus vilkinus knyga leidyklos direktoriaus Kornelijaus Platelio pastangomis buvo išleista 1996 m. ir pasklidusi po Lietuvą turėjo nepaprastai didelį atgarsį: vieni norėjo patikslinti, kiti papildyti, treti – pasidalinti savo prisiminimais. Pateikėjai gyveno Raguvoje, Ramygaloje, Krekenavoje, Naujamiestyje, Subačiuje, Kupiškyje, Rokiškyje, Biržuose – R. Kaunietis vis tolo nuo gimtųjų Buivydžių, kurių istoriją ėmėsi rašyti dar 1963-iaisiais.
![Romas Kaunietis perduoda laisvės kovų archyvo dalį Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvui (aplankai nuotraukos kairėje, ant grindų). V. Vaitkevičiaus nuotr., 2022 m.]()
R. Kaunietis įsitikinęs, kad laisvės kovų dalyvių ir amžininkų liudijimai – pokario istorijos tyrimų pamatas. Nesvarbu, kad slėpta ir slopinta atmintis išdildė kai kuriuos vardus, datas, kad prisiminimuose pasitaiko netikslumų. Prisiminimus lyginant su partizanų ir saugumo dokumentais galima atkurti istorinių įvykių seką. Emocinis pasakojimų fonas, smulkiausios detalės sukuria nuotaiką, kurios nerasime nei slapčiausiuose saugumo archyvuose, nei profesionalų istorikų darbuose. Tai tikra dvasia, gyvas balsas.
„Keliaudamas po Lietuvą, rinkdamas ir užrašinėdamas buvusių Lietuvos partizanų prisiminimus, aš dar kartą įsitikinau, kad šitų žmonių patirtimi išgyvenimai neturėtų nueiti į užmarštį, kad aš privalau sudėti juos į vieną vietą ir palikti ateinančioms kartoms tarsi testamentą.
Užrašinėti šių žmonių prisiminimus jaučiau tiesiog šventą pareigą savo tautos istorijai, o ypač tiems, kurie savo galveles paguldė už mūsų laisvę. Aš kartais pagalvoju, kad tą užduotį man patikėjo kažkas iš aukščiau“ – sako R. Kaunietis.
R. Kaunietis mokėsi Pandėlio vid. mokykloje, 1965 m. pabaigė Panevėžio politechnikumą ir dirbo Tiksliosios mechanikos gamykloje Panevėžyje, vėliau „Ekrano“ gamykloje. 1966 m. sukūrė šeimą, užaugino dvi dukras.
1969 m. kovo 18 d., kratos metu, R. Kauniečio bute buvo surasti Lietuviškosios enciklopedijos tomai, kai kurių prieškario ir karo metų leidinių komplektai, savilaidos leidinių išrašai, 260 jo kūrybos eilėraščių, mėgėjiško kino scenarijų ir pistoletas. Sugrįžęs iš kalėjimo nuo 1970 iki 1985 m. R. Kaunietis dirbo statybose įvairiose Lietuvos vietose, 1991–2006 m. – Valstybės tarnyboje: LR Kultūros paveldo inspekcijos Panevėžio apygardoje, Dokumentų apsaugos tarnyboje prie LR Finansų ministerijos, Valstybės saugumo tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
2005 m. R. Kaunietis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2014 m. jam skirta Felicijos Bortkevičienės kalbos premija.
Jaunystėje R. Kauniečiui paliko įspūdį vokiečių okupacijos metais išleistos knygos „Kaip jie mus sušaudė“, „Žemaičių kankiniai“ ir kitos, kuriose buvo skelbiami pirmosios sovietinės okupacijos nusikaltimai prieš lietuvių tautą. Šeštajame dešimtmetyje „Amerikos balsas“ skelbė Kersteno komiteto surinktą medžiagą Baltijos šalių užgrobimo bylai ir ragino rinkti nukentėjusių nuo sovietų okupacijų prisiminimus.
1965–1966 m. iš Sibiro sugrįžo keletas R. Kauniečio pažįstamų Pandėlio vidurinės mokyklos moksleivių, nuteistų už antisovietinę veiklą. Prasidėjo pažintys su jų bendrabyliais ir lagerių draugais: A. Terlecku, V. Petkumi, R. Ragaišiu, A. Baltrušiu, partizanais J. Tribušausku, B. Purliu, J. Alekna. Jų ratas greitai plėtėsi – tarpininkas supažindindavo su savo draugu, jis – su savo ir taip toliau. Istorija iš politinių kalinių lūpų prašėsi užrašoma.
1966–1968 m. R. Kaunietis užrašė N. Kietienės, L. ir O. Glemžų, K. Palubinskienės, V. Baltušytės-Vaivadienės prisiminimus. 1969 m. areštas R. Kauniečio neatšaldė, sugrįžęs iš kalėjimo 1970 m. jis užrašė L. Laurinsko-Liūto, B. Juospaičio-Direktoriaus, A. Laužiko–Švitrigailos, A. Skukausko-Aleksiuko, P. Rasiulio, A. Krasnadomskio, partizanų rėmėjų kun. T. Vinkšnelio, J. ir P. Januševičių, neginkluoto pasipriešinimo dalyvių A. Susnio, S. Naglio, P. Skeiverio pasakojimus. Su daugeliu kovotojų supažindino partizanų būrio vado A. Žilio-Žaibo ir Z. Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas Žilys.
Saugodamasis, vietoje pavardžių R. Kaunietis užrašinėjo tik pateikėjų inicialus, susitikimo datų nežymėjo. Lapelius ir sąsiuvinius dėjo į stiklainius, juos užliedavo parafinu, slėpė rūsyje, garaže arba pas kaimyną V. Riboką. Apie 1975 m. visų šių prisiminimų perrašus mašinėle po 3 egzempliorius, iš V. Vaivadienės gautų partizanų nuotraukų kopijas R. Kaunietis sudėjo į tris metalines dėžes, užliejo smala ir paslėpė skirtingose vietose.
Atgimimo metų pradžioje R. Kauniečio pateikėjai pasikeitė – daugelis pasakojo atvirai, iš panevėžiečio žurnalisto nupirktas japoniškas diktofonas, įsigytas plačiajuostis fotoaparatas iš esmės palengvino prisiminimų rinkimą ir fotografijų kopijavimą. 1989 m. Panevėžio Sąjūdžio laikraštyje „Laisvas žodis“ pasirašydamas slapyvardžiais Mindaugas Genys, Romas Girietis ir Vytenis Aukštuolis R. Kaunietis paskelbė pirmuosius laisvės kovotojų pasakojimus. Buvo tokių, kurie grasino teismu, tačiau dauguma graibstė laikraščius, redakcijoje palikdavo savo adresus, telefonų numerius, kviesdavo atvažiuoti, užrašyti prisiminimus. R. Kaunietis tam skyrė visą savo laiką, jėgas ir pastangas.
Alytiškis Vytautas Ledas (1948–1993) paragino R. Kaunietį parengti laisvės kovotojų prisiminimų knygą ir pasiūlyti „Vagos“ leidyklai ją išleisti. Penkis metus vilkinus knyga leidyklos direktoriaus Kornelijaus Platelio pastangomis buvo išleista 1996 m. ir pasklidusi po Lietuvą turėjo nepaprastai didelį atgarsį: vieni norėjo patikslinti, kiti papildyti, treti – pasidalinti savo prisiminimais. Pateikėjai gyveno Raguvoje, Ramygaloje, Krekenavoje, Naujamiestyje, Subačiuje, Kupiškyje, Rokiškyje, Biržuose – R. Kaunietis vis tolo nuo gimtųjų Buivydžių, kurių istoriją ėmėsi rašyti dar 1963-iaisiais.
R. Kaunietis įsitikinęs, kad laisvės kovų dalyvių ir amžininkų liudijimai – pokario istorijos tyrimų pamatas. Nesvarbu, kad slėpta ir slopinta atmintis išdildė kai kuriuos vardus, datas, kad prisiminimuose pasitaiko netikslumų. Prisiminimus lyginant su partizanų ir saugumo dokumentais galima atkurti istorinių įvykių seką. Emocinis pasakojimų fonas, smulkiausios detalės sukuria nuotaiką, kurios nerasime nei slapčiausiuose saugumo archyvuose, nei profesionalų istorikų darbuose. Tai tikra dvasia, gyvas balsas.
„Keliaudamas po Lietuvą, rinkdamas ir užrašinėdamas buvusių Lietuvos partizanų prisiminimus, aš dar kartą įsitikinau, kad šitų žmonių patirtimi išgyvenimai neturėtų nueiti į užmarštį, kad aš privalau sudėti juos į vieną vietą ir palikti ateinančioms kartoms tarsi testamentą.
Užrašinėti šių žmonių prisiminimus jaučiau tiesiog šventą pareigą savo tautos istorijai, o ypač tiems, kurie savo galveles paguldė už mūsų laisvę. Aš kartais pagalvoju, kad tą užduotį man patikėjo kažkas iš aukščiau“ – sako R. Kaunietis.
Projektas finansuotas
Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšomis
Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšomis