Ltn. Juozas Kasperavičius- Visvydas
I. Bendros žinios
1. Organizacinio vieneto slaptavardis:
KĘSTUTIS (Jungtinė Kęstučio apygarda)
2. Naudoti ir naudojami slaptavardžiai:
a) sakytiniai: Šilas
b) rašytiniai: Angis, Visvydas
3. Gimimo metai: 1912-07-17
4. Bendras išsimokslinimas: 1933 m. baigė Jurbarko gimnaziją
II. Karinis parengimas
1. Kiek laiko ėjo karinį parengimą:
Nuo 1933-09-18 mokėsi Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos 2-oji aspirantų kuopoje (nuo 1934 m. – XVII laidos II kurse); mokyklą pabaigė 1935-09-15.
1936-05-10 buvo paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės 2 zenitinės baterijos vadovavimo būrio vadu, komandos viršininko teisėmis.
1937-12-31 baigė Karo aviacijos mokyklą, J. Kasperavičiui buvo suteiktas II eilės karo lakūno vardas, jis paskirtas į 6 (Tolimosios žvalgybos) eskadrilę. 1938 m. eskadrilė iš Kauno perkelta į Pajuostę (dabar – Panevėžio m.).
2. Kokių teisių pareigas vykdė paskutiniu laiku:
a) kariuomenėje:
1940 m. birželio–liepos mėn. 6-oji eskadrilė buvo perkelta į Joniškėlio dvarą.
1940 m. rugsėjo–spalio mėn. suformuota Raudonosios Armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso atskiroji eskadrilė (vad. Tautinė eskadrile), ji įkurdinta Pivonijoje prie Ukmergės.
1940-10-11 J. Kasperavičius paskirtas vyresniuoju lakūnu žvalgu.
1941-06-22 J. Kasperavičius, vykdydamas įsakymą, nuskrido į Pabradės aerodromą.
1941-06-23 pasišalinus eskadrilės vadovybei, nevykdė įsakymo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą, taip pat pasielgti paskatino ir kitus lakūnus, kartu su jais (iš viso 6 lėktuvai) atskrido prie Siesikų ežero ir pasidavė Vemachto kariams į nelaisvę.
b) Šaulių sąjungoje: -
c) kitokiose karinio pobūdžio formacijose: -
III. Atžymėjimai (padėkos įsakymuose, pakėlimai į aukštesnius laipsnius, apdovanojimai, gauti Lietuvos nepriklausomybės laikais, iki 1940 m. birželio 15 d.):
1934-09-07 apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
1935-09-16 pakeltas į jaun. leitenantus
1937-10-07 pakeltas į leitenantus
IV. Veikla Sąjūdyje pirmosios bolševikinės ir vokiečių okupacijų metu
Nepatvirtintais duomenimis, 1942–1944 m., gyvendamas Subačiuje (dabar – Kupiškio r.) J. Kasperavičius buvo užmezgęs ryšį su Lietuvos Laisvės Armijos organizacija.
1. Kada ir į kokį org. vienetą įstodamas prisiekė, prisaikdinusiojo asmens tuometinis slaptavardis ir pareigos Sąjūdyje: -
2. Kada ir kokio org. vieneto sudėtyje pradėjo partizanauti: -
3. Nuo kada iki kada buvo išsiskyręs ar išskirtas iš organizacinio vieneto sudėties: -
4. Kokiu laipsniu partizanas moraliai bei materialiai okupantų paliestas ir ar tai turi ryšį su veikla Sąjūdyje:
1940-06-15 mitinguojantys komunistai bandė įsiveržti į J. Kasperavičiaus šeimos butą Panevėžyje, išdaužė langą, minia buvo išvaikyta išskvietus pagalbą iš karinio dalinio ir apliejus vandeniu iš priešgaisrinių žarnų.
Nuo 1941-06-24 buvo laikomas kartu su kitais vokiečių belaisviais Lietuvoje, o nuo 1941-07-20 – Hammelburgo Oflag 62 stovykloje Bavarijoje.
V. Veikla Sąjūdyje antrosios bolševikinės okupacijos metu
1. Kada ir į kokį org. vienetą įstodamas prisiekė, prisaikdinusiojo asmens tuometinis slaptavardis ir pareigos Sąjūdyje: Nuo 1945 m. rudens Lydžio rinkt. Kadagio kuopos Pavidaujo būryje.
2. Kada ir kokio org. vieneto sudėtyje pradėjo partizanauti:
1944–1945 m. žiemą Juozas su broliu Antanu slapstėsi namuose, Jokūbaičių kaime. Pavidaujo būrio partizanai kvietė stoti į jų gretas. J. Kasperavičius į partizaninį judėjimą esą žiūrėjo skeptiškai, liko žiemoti namuose. Tačiau 1945 m. rudenį tapo Pavidaujo būrio partizanu.
3. Nuo kada iki kada buvo išsiskyręs ar išskirtas iš organizacinio vieneto sudėties: -
4. Kokiu laipsniu partizanas moraliai bei materialiai okupantų paliestas ir ar tai turi ryšį su veikla Sąjūdyje:
1945 m. birželį J. Kasperavičius ir jo brolis Antanas buvo areštuoti Jokūbaičių k., kalinti Jurbarke (kitais duomenimis buvo suimti 1945-06-15 ir iš karto vežami į Raseinius).
1945-06-15 inscenizuodami suimtųjų pabėgimą, stribai brolius Kasperavičius ant Bebirvos tilto apšaudė, Juozas žuvo, sunkiai sužeistas J. Kasperavičius buvo gydomas Biliūnų dvare (dabar – Girkalnio sen., Raseinių r.) veikusioje ligoninėje. Iš jos liepos 9 d. kpt. Juozo Čeponio-Tauragio vadovaujami Vėgelės rinkt. partizanai J. Kasperavičių kartu su Stasiu Šimulynu išvadavo.
1945-07-24 J. Kasperavičiaus tėvas Kazimieras, mama Kotryna ir sesuo Anelė buvo ištremti į Komijos ASSR (tėvas mirė pakeliui į Sibirą).
1946 m., vykdydamas tarnybinę užduotį, J. Kasperavičius buvo areštuotas su Antano Klimo dokumentais, kalintas Eržvilke ir Tauragėje, neilgai trukus paleistas.
5. Paskyrimai į organizacinių vienetų sudėtis ir pareigos (Eilės numeris / Data / Kieno įsakymu / Organizacinis vienetas / Pareigos / Pastabos):
1. 1945 m. rudenį tapo Lydžio rinkt. Kadagio kuopos Pavidaujo būrio partizanu
2. 1946 m. vasarą pradėjo eiti Lydžio rinkt. štabo Operatyvinio skyriaus viršininko pareigas
3. Nuo 1946-09-12 – Jungtinės Kęstučio apyg. vadas
6. Dalyvavimas kautynėse bei susirėmimuose (Eilės numeris / Data / Vieta / Kautynių pobūdis / Kuo pasižymėjo / Pastabos):
1945-06-15 suimtas ir beginklis kartu su broliu Antanu buvo stribų apšaudytas ant Bebirvos tilto, sunkiai sužeistas.
1945-07-09 kpt. J. Čeponio vadovaujami 23 Vėgėlės rinkt. partizanai J. Kasperavičių ir S. Šimulyną iš Biliūnų ligoninės išvadavo.
1947-04-09 Bijotų vs. (Batakių valsč., Tauragės apskr.), eigulio Juozo Juknos sodyboje MGB Tauragės karinei grupei apsupus Jungtinės Kęstučio apyg. štabo bunkerį, sunaikinęs dalį štabo dokumentų nusišovė (kitais duomenimis – susisprogdino). Kartu žuvo štabo spaudos darbuotojas Albinas Biliūnas-Džiugas. Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į MGB Tauragės būstinę, vad. Šubertine, spėjama, ten ir užkasti.
7. Sužeidimai, kontūzijimai ir sunkūs susirgimai (Eilės numeris / Data / Aplinkybės / Apibūdinimas ir rūšis / Pasekmės / Kokį ryšį turi su laisvės kovotojo pareigų atlikimu / Pastabos):
1945-06-15, vežant suimtą J. Kasperavičių iš Jurbarko į Raseinius, ant Bebirvos tilto stribai inscenizavo pabėgimą, būsimasis partizanų vadas buvo sužeistas (peršautas dubuo, sužeisti inkstai).
8. Atžymėjimai: padėkos įsakymuose, pakėlimai į aukštesnius laipsnius, leidimai nešioti sužeidimo ženklus, apdovanojimai ir garbės vardo suteikimas (Eilės numeris / Data / Kas atžymėjo / Atžymėjimo pobūdis (rūšis) / Už ką atžymėtas / Pastabos):
1. 1949-02-16 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu J. Kasperavičiui buvo suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas ir Laisvės Kovos Kryžiaus I laipsnio (su kardais) apdovanojimas už ypatingus nuopelnus išreiškiant sąjūdžio idėją, prasmę bei pobūdį, jo organizacinių, karinės bei visuomeninės veiklos pagrindų Vakarų Lietuvoje padėjimą, parengiant ir masiniais tiražais išleidžiant atitinkamus pogrindžio spaudos leidinius ir mirties valandoje parodytą dydvyriškumą kovoje su priešu.
9. Teismo bausmės ir didžiosios drausmės pabaudos (pažeminimas vietoje, laipsnio bei pasižymėjimo ženklų atėmimas ir pašalinimas iš Sąjūdžio): -
Duomenis surinko:
Žilvinas Montvydas, 2023 m.
Duomenis tikslino:
Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius
1. Organizacinio vieneto slaptavardis:
KĘSTUTIS (Jungtinė Kęstučio apygarda)
2. Naudoti ir naudojami slaptavardžiai:
a) sakytiniai: Šilas
b) rašytiniai: Angis, Visvydas
3. Gimimo metai: 1912-07-17
4. Bendras išsimokslinimas: 1933 m. baigė Jurbarko gimnaziją
II. Karinis parengimas
1. Kiek laiko ėjo karinį parengimą:
Nuo 1933-09-18 mokėsi Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos 2-oji aspirantų kuopoje (nuo 1934 m. – XVII laidos II kurse); mokyklą pabaigė 1935-09-15.
1936-05-10 buvo paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės 2 zenitinės baterijos vadovavimo būrio vadu, komandos viršininko teisėmis.
1937-12-31 baigė Karo aviacijos mokyklą, J. Kasperavičiui buvo suteiktas II eilės karo lakūno vardas, jis paskirtas į 6 (Tolimosios žvalgybos) eskadrilę. 1938 m. eskadrilė iš Kauno perkelta į Pajuostę (dabar – Panevėžio m.).
2. Kokių teisių pareigas vykdė paskutiniu laiku:
a) kariuomenėje:
1940 m. birželio–liepos mėn. 6-oji eskadrilė buvo perkelta į Joniškėlio dvarą.
1940 m. rugsėjo–spalio mėn. suformuota Raudonosios Armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso atskiroji eskadrilė (vad. Tautinė eskadrile), ji įkurdinta Pivonijoje prie Ukmergės.
1940-10-11 J. Kasperavičius paskirtas vyresniuoju lakūnu žvalgu.
1941-06-22 J. Kasperavičius, vykdydamas įsakymą, nuskrido į Pabradės aerodromą.
1941-06-23 pasišalinus eskadrilės vadovybei, nevykdė įsakymo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą, taip pat pasielgti paskatino ir kitus lakūnus, kartu su jais (iš viso 6 lėktuvai) atskrido prie Siesikų ežero ir pasidavė Vemachto kariams į nelaisvę.
b) Šaulių sąjungoje: -
c) kitokiose karinio pobūdžio formacijose: -
III. Atžymėjimai (padėkos įsakymuose, pakėlimai į aukštesnius laipsnius, apdovanojimai, gauti Lietuvos nepriklausomybės laikais, iki 1940 m. birželio 15 d.):
1934-09-07 apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
1935-09-16 pakeltas į jaun. leitenantus
1937-10-07 pakeltas į leitenantus
IV. Veikla Sąjūdyje pirmosios bolševikinės ir vokiečių okupacijų metu
Nepatvirtintais duomenimis, 1942–1944 m., gyvendamas Subačiuje (dabar – Kupiškio r.) J. Kasperavičius buvo užmezgęs ryšį su Lietuvos Laisvės Armijos organizacija.
1. Kada ir į kokį org. vienetą įstodamas prisiekė, prisaikdinusiojo asmens tuometinis slaptavardis ir pareigos Sąjūdyje: -
2. Kada ir kokio org. vieneto sudėtyje pradėjo partizanauti: -
3. Nuo kada iki kada buvo išsiskyręs ar išskirtas iš organizacinio vieneto sudėties: -
4. Kokiu laipsniu partizanas moraliai bei materialiai okupantų paliestas ir ar tai turi ryšį su veikla Sąjūdyje:
1940-06-15 mitinguojantys komunistai bandė įsiveržti į J. Kasperavičiaus šeimos butą Panevėžyje, išdaužė langą, minia buvo išvaikyta išskvietus pagalbą iš karinio dalinio ir apliejus vandeniu iš priešgaisrinių žarnų.
Nuo 1941-06-24 buvo laikomas kartu su kitais vokiečių belaisviais Lietuvoje, o nuo 1941-07-20 – Hammelburgo Oflag 62 stovykloje Bavarijoje.
V. Veikla Sąjūdyje antrosios bolševikinės okupacijos metu
1. Kada ir į kokį org. vienetą įstodamas prisiekė, prisaikdinusiojo asmens tuometinis slaptavardis ir pareigos Sąjūdyje: Nuo 1945 m. rudens Lydžio rinkt. Kadagio kuopos Pavidaujo būryje.
2. Kada ir kokio org. vieneto sudėtyje pradėjo partizanauti:
1944–1945 m. žiemą Juozas su broliu Antanu slapstėsi namuose, Jokūbaičių kaime. Pavidaujo būrio partizanai kvietė stoti į jų gretas. J. Kasperavičius į partizaninį judėjimą esą žiūrėjo skeptiškai, liko žiemoti namuose. Tačiau 1945 m. rudenį tapo Pavidaujo būrio partizanu.
3. Nuo kada iki kada buvo išsiskyręs ar išskirtas iš organizacinio vieneto sudėties: -
4. Kokiu laipsniu partizanas moraliai bei materialiai okupantų paliestas ir ar tai turi ryšį su veikla Sąjūdyje:
1945 m. birželį J. Kasperavičius ir jo brolis Antanas buvo areštuoti Jokūbaičių k., kalinti Jurbarke (kitais duomenimis buvo suimti 1945-06-15 ir iš karto vežami į Raseinius).
1945-06-15 inscenizuodami suimtųjų pabėgimą, stribai brolius Kasperavičius ant Bebirvos tilto apšaudė, Juozas žuvo, sunkiai sužeistas J. Kasperavičius buvo gydomas Biliūnų dvare (dabar – Girkalnio sen., Raseinių r.) veikusioje ligoninėje. Iš jos liepos 9 d. kpt. Juozo Čeponio-Tauragio vadovaujami Vėgelės rinkt. partizanai J. Kasperavičių kartu su Stasiu Šimulynu išvadavo.
1945-07-24 J. Kasperavičiaus tėvas Kazimieras, mama Kotryna ir sesuo Anelė buvo ištremti į Komijos ASSR (tėvas mirė pakeliui į Sibirą).
1946 m., vykdydamas tarnybinę užduotį, J. Kasperavičius buvo areštuotas su Antano Klimo dokumentais, kalintas Eržvilke ir Tauragėje, neilgai trukus paleistas.
5. Paskyrimai į organizacinių vienetų sudėtis ir pareigos (Eilės numeris / Data / Kieno įsakymu / Organizacinis vienetas / Pareigos / Pastabos):
1. 1945 m. rudenį tapo Lydžio rinkt. Kadagio kuopos Pavidaujo būrio partizanu
2. 1946 m. vasarą pradėjo eiti Lydžio rinkt. štabo Operatyvinio skyriaus viršininko pareigas
3. Nuo 1946-09-12 – Jungtinės Kęstučio apyg. vadas
6. Dalyvavimas kautynėse bei susirėmimuose (Eilės numeris / Data / Vieta / Kautynių pobūdis / Kuo pasižymėjo / Pastabos):
1945-06-15 suimtas ir beginklis kartu su broliu Antanu buvo stribų apšaudytas ant Bebirvos tilto, sunkiai sužeistas.
1945-07-09 kpt. J. Čeponio vadovaujami 23 Vėgėlės rinkt. partizanai J. Kasperavičių ir S. Šimulyną iš Biliūnų ligoninės išvadavo.
1947-04-09 Bijotų vs. (Batakių valsč., Tauragės apskr.), eigulio Juozo Juknos sodyboje MGB Tauragės karinei grupei apsupus Jungtinės Kęstučio apyg. štabo bunkerį, sunaikinęs dalį štabo dokumentų nusišovė (kitais duomenimis – susisprogdino). Kartu žuvo štabo spaudos darbuotojas Albinas Biliūnas-Džiugas. Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į MGB Tauragės būstinę, vad. Šubertine, spėjama, ten ir užkasti.
7. Sužeidimai, kontūzijimai ir sunkūs susirgimai (Eilės numeris / Data / Aplinkybės / Apibūdinimas ir rūšis / Pasekmės / Kokį ryšį turi su laisvės kovotojo pareigų atlikimu / Pastabos):
1945-06-15, vežant suimtą J. Kasperavičių iš Jurbarko į Raseinius, ant Bebirvos tilto stribai inscenizavo pabėgimą, būsimasis partizanų vadas buvo sužeistas (peršautas dubuo, sužeisti inkstai).
8. Atžymėjimai: padėkos įsakymuose, pakėlimai į aukštesnius laipsnius, leidimai nešioti sužeidimo ženklus, apdovanojimai ir garbės vardo suteikimas (Eilės numeris / Data / Kas atžymėjo / Atžymėjimo pobūdis (rūšis) / Už ką atžymėtas / Pastabos):
1. 1949-02-16 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu J. Kasperavičiui buvo suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas ir Laisvės Kovos Kryžiaus I laipsnio (su kardais) apdovanojimas už ypatingus nuopelnus išreiškiant sąjūdžio idėją, prasmę bei pobūdį, jo organizacinių, karinės bei visuomeninės veiklos pagrindų Vakarų Lietuvoje padėjimą, parengiant ir masiniais tiražais išleidžiant atitinkamus pogrindžio spaudos leidinius ir mirties valandoje parodytą dydvyriškumą kovoje su priešu.
9. Teismo bausmės ir didžiosios drausmės pabaudos (pažeminimas vietoje, laipsnio bei pasižymėjimo ženklų atėmimas ir pašalinimas iš Sąjūdžio): -
Duomenis surinko:
Žilvinas Montvydas, 2023 m.
Duomenis tikslino:
Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius
Projektas finansuotas
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos
ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis
partizanulietuva@gmail.com
facebook.com/partizanulietuva
visos teisės saugomos, 2023