I. Bendros žinios

1. Organizacinio vieneto slaptavardis:
LA [LLKS Gynybos pajėgų štabas]



2. Naudoti ir naudojami slaptavardžiai:
a) sakytiniai: Vytis, Juodis, Adam, Stan, Mikas
b) rašytiniai: Vytis, Kazimieras, Skirmantas, Kęstutis, Arminas, Skrajūnas, [S.] Mykolaitis

3. Gimimo metai: 1921 m. [rugpjūčio 4 d.]

4. Bendras išsimokslinimas:
Baigęs Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fak[ulteto] Architektūros sk[yrių]

Saugumo sumetimais apie karinio parengimo laiką ir pobūdį neminima.

II. Karinis parengimas

1. Kiek laiko ėjo karinį parengimą: -

2. Kokių teisių pareigas vykdė paskutiniu laiku:
a) kariuomenėje: -
b) Šaulių sąjungoje: -
c) kitokiose karinio pobūdžio formacijose: -

III. Atžymėjimai (padėkos įsakymuose, pakėlimai į aukštesnius laipsnius, apdovanojimai, gauti Lietuvos nepriklausomybės laikais, iki 1940 m. birželio 15 d.):

IV. Veikla Sąjūdyje pirmosios bolševikinės ir vokiečių okupacijų metu

1. Kada ir į kokį org. vienetą įstodamas prisiekė, prisaikdinusiojo asmens tuometinis slaptavardis ir pareigos Sąjūdyje: -

2. Kada ir kokio org. vieneto sudėtyje pradėjo partizanauti:
a) 1941 m. kovo 4 d., duodamas priesaiką įstojau į LAF (Lietuvos aktyvistų frontas) narius. Įėjau į j[aun]. ltn. [Kazimiero Gedimino] Ruzgio penketo sąstatą;

b) Vokiečių okupacijos metu buvau LF (Lietuvių frontas) nariu inž. S. R. ir [inž.] N penketuose.

3. Nuo kada iki kada buvo išsiskyręs ar išskirtas iš organizacinio vieneto sudėties:
a) nuo [19]41.05.06 iki [19]41.06.23 buvau kalinamas Kauno Sunkiųjų Darbų kalėjime.

4. Kokiu laipsniu partizanas moraliai bei materialiai okupantų paliestas ir ar tai turi ryšį su veikla Sąjūdyje:

V. Veikla Sąjūdyje antrosios bolševikinės okupacijos metu

1. Kada ir į kokį org. vienetą įstodamas prisiekė, prisaikdinusiojo asmens tuometinis slaptavardis ir pareigos Sąjūdyje:
a) nuo [19]45.2.10 įstojau į LIT (Lietuvos išlaisvinimo taryba). Dirbau kontakte su Simu [Stasiu Šinkūnu] dokumentų skyriuje;

b) Lietuvos išlaisvinimo tarybą bolševikams sulikvidavus nuo birželio mėnesio pradžios įstojau į LPS (Lietuvos partizanų sąjūdis). Su LPS palaikiau kontaktą per inž. A. Buvau įgaliotas susirišti su Suvalkijos partizanais centralizacijos reikalui;

c) nuo [19]45.8. dirbau organizaciniame skyriuje plk. Kazimieraičio, Arūno ir kt. organizuojamame pogrindiniame kariniam[e] štabe, turėjusiame tikslą vadovauti provincijose veikiantiems partizanų daliniams;

d) su veikiančiais partizanų daliniais užmezgiau ryšį [19]45.8.20. Turėjau pasikalbėjimą su buv. Pietų Lietuvos vado pavad[uotoju] Mykolu-Jonu-Šernu ir buv. Geležinio Vilko rinktinės vadu Žiedu-Kardu. Tauro apygardai įsikūrus, buvau įgaliotas organizuoti su Tauru Kaune rinktinę apygardos teisėmis.

Pastaba: a, b ir c org. vienetai nepraktikavo narių priesaikos.

2. Kada ir kokio org. vieneto sudėtyje pradėjo partizanauti:

[1946 m. sausio 1 d.]

3. Nuo kada iki kada buvo išsiskyręs ar išskirtas iš organizacinio vieneto sudėties:
[1947 m. balandžio 14 d. su tarnybine užduotimi iš Tauro apyg. Birutės rinkt. išvyko į Lenkiją ir sugrįžo tų pačių metų birželio 30 d.; antrą kartą su tarnybine užduotimi iš Tauro apyg. išvyko 1947 m. gruodžio 15 d., į Lietuvą sugrįžo desantu 1950 m. spalio 3 d.]

4. Kokiu laipsniu partizanas moraliai bei materialiai okupantų paliestas ir ar tai turi ryšį su veikla Sąjūdyje:
[1947 m. žuvo partizanavę broliai Jurgis ir Stasys, o tais pačiais metais kiti du broliai – partizanas Antanas ir partizanų rėmėjas Vincas (brolis iš pirmosios tėvo santuokos) buvo įkalinti lageryje. Tėvas Simanas mirė nuo persekiojimo ir kankinimų. Motina, netekusi vyro, sūnų ir namų, persekiojama saugumiečių, slapstėsi pas gimines.]

5. Paskyrimai į organizacinių vienetų sudėtis ir pareigos (Eilės numeris / Data / Kieno įsakymu / Organizacinis vienetas / Pareigos / Pastabos):
[1946 m. sausio 1 d. J. A. Lukša pradėjo eiti Tauro apyg. Geležinio Vilko rinkt. Spaudos ir propagandos skyriaus viršininko pareigas (birželio 1 d. paskirtas „Laisvės žvalgo“ vyriausiuoju redaktoriumi).

1946 m. rugsėjo 10 d. atleistas iš einamųjų pareigų ir kaip Tauro apyg. atstovas išvyko Vilnių, saugumo sukurto Bendro demokratinio pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) Vyriausiąjį ginkluotų pajėgų štabą, kuriame nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 28 d. ėjo štabo viršininko adjutanto pareigas.

1947 m. sausio 12 d. Lietuvos J. A. Lukša buvo paskirtas Birutės rinkt. vadu ir jo žodžiais tariant, turėjo įkurti būstines vyriausiems rezistenciniams centrams. Lietuvos kovotojų už laisvę atstovų suvažiavimo dalyviai J. A. Lukšai suteikė ypatingus įgaliojimus ir į karinį, ir į politinį BDPS sektorių įtraukti naujų žmonių, paliko jam Vyriausio ginkluotų pajėgų štabo adjutanto pareigas (minėtą suvažiavimą J. A. Lukša datuoja sausio 12 d., oficialūs suvažiavimo dokumentai yra datuoti sausio 15–16 d.).

1947 m. rugpjūčio 20 d. iš Birutės rinkt. vado pareigų buvo atleistas ir paskirtas laikinai eiti Tauro apyg. štabo Žvalgybos skyriaus vado pareigas (jose patvirtintas tų pačių metų spalio 16 d.).

1947 m. gruodžio 13 d. J. A. Lukša tapo BDPS Prezidiumo įgaliotuoju atstovu užsienyje (nuo 1949 m. spalio 14 d. – LLKS atstovu užsieniui).

1949 m. spalio 14 d. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. A. Lukšą paskyrė Visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininku su apygardos vado teisėmis.

Nuo 1950 m. lapkričio 25 d. J. A. Lukša laikinai ėjo LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Yra pagrindo manyti, kad tų pačių metų gruodžio 1 d. LLKS Tarybos Prezidiumo X Sekcijos vadovas jį paskyrė eiti ir Visuomeninės dalies viršininko pareigas].

6. Dalyvavimas kautynėse bei susirėmimuose (Eilės numeris / Data / Vieta / Kautynių pobūdis / Kuo pasižymėjo / Pastabos):
[1) 1946 m. gegužės 25 d. Skirmantas dalyvavo kautynėse su ginkluotom NKVD pajėgom miške Veiverių valsč. ir pasižymėjo narsumu, gera orientacija, staigia bei taiklia ugnimi, nukaudamas keletą priešo žmonių ir laimingai pasitraukdamas iš kautynių lauko;

2) 1947 m. birželio 12 d. J. A. Lukša-Skirmantas, vykdydamas specialų uždavinį, dalyvavo kautynėse su mūsų okupanto ginkluotom pajėgom Kalvarijos valsčiuje ir pasižymėjo gera orientacija, taiklia ugnimi, narsumu ir drąsiai kaudamasis sudarė geras sąlygas atsitraukti visam daliniui iš kautynių lauko ir atsipalaiduoti nuo priešo.]

7. Sužeidimai, kontūzijimai ir sunkūs susirgimai (Eilės numeris / Data / Aplinkybės / Apibūdinimas ir rūšis / Pasekmės / Kokį ryšį turi su laisvės kovotojo pareigų atlikimu / Pastabos): -

8. Atžymėjimai: padėkos įsakymuose, pakėlimai į aukštesnius laipsnius, leidimai nešioti sužeidimo ženklus, apdovanojimai ir garbės vardo suteikimas (Eilės numeris / Data / Kas atžymėjo / Atžymėjimo pobūdis (rūšis) / Už ką atžymėtas / Pastabos):
[1) 1946-04-30 pareikšta tarnybinė padėka už laikraščio „Kovos keliu“ leidybą;

2) 1947-02-15 už ilgą tarnybą, sumanų, stropų, tinkamą, uolų pavestų pareigų atlikimą, „gerą suorganizavimą ir vadovavimą Birutės rinktinei“, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse J. A. Lukšai buvo suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis;

3) 1947-06-30 tarnybinė apyg. vado padėka už sėkmingai atliktą specialų žvalgybos uždavinį;

4) 1947-07-15 tarnybinė apyg. vado padėka už stropiai ir sąžiningai atliktą uždavinį;

5) 1947-08-15 J. A. Lukšai suteiktas puskarininkio laipsnis ir už uolų, sąžiningą pareigų atlikimą, „Birutės rinktinės suorganizavimą bei jai vadovavimą“, narsą kautynėse skirtos juostelės „Už uolumą“ ir „Už narsumą“;

6) 1947-11-04 pareikštas tarnybinis pagyrimas už 1947 m. birželio 12 d. kautynes su MVD Kalvarijos valsčiuje;

7) 1947-11-10 pareikštas tarnybinis pagyrimas už 1946 m. gegužės mėn. kautynes su MVD Veiverių valsčiuje;

8) 1947-11-15 už ilgą tarnybą, uolų, stropų, sąžiningą pavestų pareigų atlikimą ir begalinį pasiryžimą bei ištvermę kovoje su okupantu pakeltas į viršilas;

9) 1949-10-14 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu J. A. Lukšai buvo suteiktas kapitono laipsnis;

10) 1950-11-10 Pietų Lietuvos partizanų srities Tarybos nariai protokoliniu sprendimu pasiūlė LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui-Vytautui už nuopelnus kovoje už demokratinės ir nepriklausomos Lietuvos atstatymą J. A. Lukšai, slap. Skirmantas-Skrajūnas, suteikti Laisvės kovos karžygio vardą;

11) 1950-12-31 LLKS Tarybos X Sekcijos vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J. A. Lukšą apdovanojo 1 laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais) ir suteikė Laisvės kovotojo karžygio garbės vardą;

12) 1951-02-16 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu suteiktas majoro laipsnis;

13) 1997-11-20 LR Prezidento dekretu J. A. Lukša apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar vadinamas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi) (po mirties);

14) 1998-01-15 LR Krašto apsaugos ministro įsakymu J. A. Lukšai suteiktas majoro laipsnis.

15) 1999-12-22 J. A. Lukšai pripažintas Kario savanorio statusas.]

9. Teismo bausmės ir didžiosios drausmės pabaudos (pažeminimas vietoje, laipsnio bei pasižymėjimo ženklų atėmimas ir pašalinimas iš Sąjūdžio): -



Pradinius lapo duomenis surašiusiojo slaptavardžio parašas, pareigos ir slaptavardis

[Mykolaitis

LLKS Visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininkas,

laikinai einantis Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininko pareigas

1950 m. lapkričio mėn.]


Šaltinio saugojimo vieta:
LYA, f. K-12, ap. 1, 4-asis dokumentų kopijų mikrofilmas (išliko tik dalis)

Skelbta:
Vaitkevičius, V. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba: nariai, jų veikla ir diskusijos. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2020, t. XL, p. 66–71.

Duomenis tikslino:
Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, 2023 m.