Laisvės kovotojams ir Sąjūdžio dalyviams, kurie kovoje su priešu pasižymėjo karžygiškumu ir ypatingais nuopelnais Lietuvai ir Sąjūdžiui, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas suteikia Laisvės kovotojo karžygio garbės vardą, – skelbė 1949 m. vasarį parengtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutas. Suteikiant karžygio vardą, visuomet buvo skiriamas ir aukščiausias apdovanojimas – I laipsnio Laisvės kovos kryžius (su kardais).

Pirmieji karžygiais už nuopelnus Sąjūdžio idėjai, organizacinės, karinės ir visuomeninės veiklos pagrindus, taip pat už didvyriškumą, parodytą mirties valandą kovoje su priešu, 1949 m. vasario 16 d. buvo paskelbti: Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos kariuomenės plk. Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901–1946) ir Jungtinės Kęstučio apygardos vadas, Lietuvos kariuomenės ltn. Juozas Kasperavičius-Visvydas (1912–1947).

1950 m. lapkričio 23 d. Laisvės kovos karžygiu už organizacinius nuopelnus ir pasiaukojimą paskutinėse kautynėse paskelbtas LLKS Gynybos pajėgų štabo Organizacinio skyriaus viršininkas, partizanų mjr. Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949) ir du tais pačiais metais žuvę narsiausi partizanai iš Pietų Lietuvos: Pietų Lietuvos partizanų srities vadovybės narys, partizanų ltn. Kazimieras Alfonsas Pyplys, slap. Audronis-Mažytis (1923–1949) ir Dainavos apyg. Partizano Kazimieraičio rinkt. vadas, partizanų ltn. Vaclovas Voveris-Žaibas (1922–1949).

1950 m. gruodžio 4 d. LLKS Tarybos Prezidiumo X sekcijos narių nutarimu, Laisvės kovos karžygio vardas buvo suteiktas Alytaus kalėjime nukankintam mokytojui ir specialius Pietų Lietuvos partizanų srities vadovybės įgaliojimus turėjusiam ryšininkui Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui (1903–1946).

1950 m. gruodžio 31 d. LLKS Tarybos Prezidiumo X sekcijos nariai, kuris laikas praradę ryšį su likusiais Vyriausios vadovybės nariais ir manydami, kad jie yra žuvę, Laisvės kovos karžygio vardą per klaidą antrą kartą suteikė Kazimierui Alfonsui Pypliui, taip pat Lenkijoje žuvusiam Dainavos apyg. štabo I skyriaus viršininkui ir ryšių karininkui, partizanų kpt. Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui (1919–1949) ir šiame posėdyje dalyvavusiam LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkui, Visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininkui, LLKS atstovui užsienyje, partizanų kpt. Juozui Albinui Lukšai-Mykolaičiui (1921–1951). Pastarasis įvertinimas – už nuopelnus karžygio vardu ir aukščiausiu apdovanojimu J. A. Lukša buvo pagerbtas gyvas – beprecedentinis. Kitų Vyriausiosios vadovybės ir LLKS Tarybos narių už jų nuopelnus Sąjūdžiui ir pasiaukojimą kovą už Tėvynės laisvę anuomet pagerbti tiesiog nebuvo kam.

Du Laisvės kovos karžygiai atstovauja Vakarų Lietuvos, net šeši – Pietų Lietuvos partizanų sričiai. Rytų Lietuvos partizanų vadai šį klausimą kėlė nuo pat 1949 m., tačiau susitarimas buvo pasiektas tik 1952 m. birželio 7 d., LLKS Tarybos Rytų Lietuvos sekcijos narių sąskrydyje. LLKS Visuomeninės dalies viršininkui J. Šibailai-Merainiui pasiūlius, protokoliniu sprendimu Laisvės kovotojo karžygio vardas už nuopelnus ir veiklą centralizuojant partizaninį judėjimą tądien buvo suteiktas Rytų Lietuvos partizanų srities vadui, partizanų mjr. Antanui Slučkai-Šarūnui (1917–1949). Karžygio bylai reikalingus dokumentus turėjo parengti tuometinis srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris, tačiau jis to padaryti, būdamas partizanu, nespėjo. 

Minėtina, kad kandidatais į Laisvės kovotojus karžygius įvairiu metu ir skirtingomis aplinkybėmis taip pat buvo keliami ir kiti laisvės kovotojai: LLKS Visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas, prt. kpt. Bronius Liesis-Naktis, Didžiosios Kovos apyg. vadas, Lietuvos kariuomenės vrš. Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, Tauro apyg. vadas, Lietuvos kariuomenės mjr. Zigmas Drunga-Mykolas Jonas, Dainavos apyg. vadas, prt. kpt. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas ir kai kurie kiti.    

Laisvės kovotojai karžygiai priklausė iškilioms giminėms: Bartkai giminiavosi su Jonu Mačiuliu-Maironiu, šviesuolių taip pat būta bajoriškoje Krikščiūnų giminėje: tėvas Antanas Krikščiūnas – pulkininkas ir karo topografas, dėdė Juozas Krikščiūnas – teisininkas. K. Bajerčiaus svainiai buvo rašytojas Kazys Boruta ir jo brolis Jonas – BDPS Prezidiumo narys.

Jauniausias iš Laisvės kovotojų karžygių – P. Bartkus-Žadgaila, kone dvigubai vyresnis – J. Vitkus-Kazimieraitis. Tačiau daugelis karžygių vienas su kitu buvo pažįstami ir net artimai draugavo. Antai, Kauno Aukštesniojoje Technikos mokykloje vienu metu mokėsi K. A. Pyplys (1940–1943) ir P. Bartkus (1941–?), o Kauno Aušros valstybinėje berniukų gimnazijoje susikryžiavo J. Krikščiūno (1930–1938),  J. A. Lukšos (1936–1940) ir K. A. Pyplio keliai (1934–1939). J. Krikščiūną ir J. A. Lukšą, J. A. Lukšą ir   K. A. Pyplį tvirta, nuoširdi, pasitikėjimu grįsta draugystė siejo ir partizaninės kovos metais, veikiant Pietų Lietuvoje ir veržiantis per geležinę uždangą į Vakarus.

1945–1946 m. Dainavos apygardos, vėliau Pietų Lietuvos partizanų srities vadui J. Vitkui-Kazimieraičiui padėjo K. Bajerčius-Garibaldis, o 1946–1947 m. Jungtinės Kęstučio apygardos štabe  J. Kasperavičius dirbo kartu su P. Bartkumi.

Ką reiškia apdovanojimai ir įvertinimai karo sąlygomis? Be mažiausios abejonės, tai iškelia idealizmą ir herojizmą kaip aukščiausias vertybes, kelia kovotojų moralę ir skatina šiais pavyzdžiais sekti. Tikrais, apčiuopiamais apdovanojimais Karžygius 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu apdovanojo jau Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas.

Projektas „Pažinkime Laisvės kovotojus karžygius” siekia atkreipti visuomenės dėmesį į 1949–1950 m. aukščiausiu LLKS apdovanojimu apdovanotus ir garbės vardu pagerbtus laisvės kovotojus. Visi jie, išskyrus J. A. Lukšą, šiandien vis dar menkai žinomi ir dar mažesniu mastu įamžinti, prisimenami.

Jūsų dėmesiui teikiame Laisvės kovotojų Tėvynei pareigų ėjimo lapus – glaustą informaciją apie Karžygių nueitą kovos kelią.

Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, šie lapai bus vertingi istoriniai dokumentai, liudijantys apie laisvės kovotojų garbingai nueitą kovos ir kančių kelią,

– skelbė 1949 m. priimtos Tėvynei pareigų ėjimo lapų pildymo taisyklės. Trys svetainėje skelbiami Tėvynei pareigų ėjimo lapai yra istoriniai, užpildyti pačių kovotojų arba jų bendražygių. Likusius parengė projekto vykdytojai.

Vykdytojai taip pat parengė glaustus pasakojimus apie Karžygius – kuo jie pasižymėjo,  kokia jų atliktų žygių reikšmė. Skelbiamas pagrindinės literatūros sąrašas leis istorines asmenybes pažinti patiems, tęsti ieškojimus ir gausinti žinių aruodus.

Visus norinčius Karžygius pažinti ir pagerbti, kviečiame aplankyti juos menančias gyvenimo ir kovos vietas. Šie maršrutai – vienos dienos, įveikiami pėsčiomis, dviračiais ir lengvaisiais automobiliais.

Iš anksto dėkojame visiems, kurie pastebėję klaidų, turėdami naujos informacijos arba išsaugoję archyvinių nuotraukų, šia informacija pasidalins su Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžiu el. paštu: partizanulietuva@gmail.com