Alkupio pakrančių vaikas
Maršrutas apima Laisvės kovotojo karžygio prt. mjr. Petro Bartkaus (1925 05 30–1949 08 13) gimtąsias vietas Raseinių krašte ir veda į pakaunę, kur būsimasis partizanas – Kauno aukštesniosios technikos mokyklos studentas – mokėsi sklandyti.
75 km automobiliu
Maršrutas nesudėtingas,
keliaujama asfaltuotais keliais, vieškeliais, takeliais
︎︎︎ Maršrutas Google Maps
Gimtosios sodybos vieta
Pakapurnio k., Raseinių r.
Unikalus kodas KVR 40182
WGS84: 55.37098, 23.26500
Sukūrę šeimą Antanas Bartkus ir Anastazija Gedminaitė apsigyveno senojoje Bartkų sodyboje Pakapurnyje, už puskilometrio į pietus nuo senąsias šventvietes menančio Alkupio. Ūkio būta 21 ha dydžio. Būsimasis partizanas Petras buvo jauniausias šeimoje, be jo dar augo du vyresni broliai Antanas ir Zigmas, sesuo Genovaitė.
Kaimo jaunimas buvo draugiškas ir vieningas. Vokiečių okupacijos metais P. Bartkus jaunuolius būrė į Lietuvos laisvės armiją, frontui sustojus prie Raseinių visi jie rinko ginklus, šaudmenis. 1944 m. birželio pradžioje P. Bartkus tėvų namuose nušovė jį nužudyti ketinusį raudonąjį partizaną Vasilijų Basiuką iš Keršytojo būrio ir pradėjo slapstytis.
Brolis Antanas ir sesuo Genovaitė buvo areštuoti ir nuteisti. Bartkų gyvenamasis namas – išardytas ir perkeltas į Raseinius (4 vieta).
1995 m. P. Bartkaus gimtosios sodybos vietoje pastatytas paminklinis akmuo (aut. I. Petrauskas; rekonstrukcija atlikta 1999 m.).
![]()
![]()
Kapurnos kalnas
Pakapurnio k., Raseinių r.
WGS84: 55.36294, 23.27615
Kapurnos kalnu, kitaip Žemygalos arba Pakapurnio kalniuku, vadinama vieta žmonių dažnai laikoma piliakalniu, mėgstama ir lankoma. Manoma, kad šią iškilią ir vaizdingą vietą Žemygalos vardu eilėraštyje „Šatrijos kalnas“ mini Maironis:
Su Maironiu giminiavęsi Bartkai pasakoja, kad iškilusis poetas šioje vietoje tikrai lankėsi. O vaikas būdamas būsimasis partizanas P. Bartkus nepaleisdavęs Maironio sutanos…
Partizaninio karo metais Kapurnos kalnas buvo sulaistytas keturių partizanų krauju – 1949 m. birželio 27 d. išduoti šalia buvusioje Paulausko sodyboje žuvo: Kęstučio apyg. Birutės rinkt. vadas Bronius Neverdauskas-Papartis, partizanai Alfonsas Pakarklis-Kilpa, Romas Vaitkevičius-Dangutis ir dar vienas nežinomas kovotojas (kartais klaidingai teigiama, jog tai buvo Juozas Dirmeikis-Jaunutis).
1996 m. ant kalno buvo pastatytas atminimo kryžius žuvusiems partizanams (aut. R. Ramanauskas; be B. Neverdausko ir su juo žuvusių partizanų paminėti dar trys 1949 m. liepos 30 d. Dubysos pakrantėje buvusiame bunkeryje žuvę partizanai: Vytautas Ulevičius-Ąžuolas, vokiečiai Mejeris-Morganas ir Ingrida Rastutis).
![Kapurnos kalnas žvelgiant nuo Bartkų sodybvietės. G. Petrausko nuotr., 2023 m.]()
![Ant Kapurnos kalno pastatytas atminimo kryžius. G. Petrausko nuotr., 2023 m.]()
Viktoro Petkaus progimnazija
Vilniaus g. 11, Raseiniai
WGS84: 55.37253, 23.12630
Pradžios mokyklą P. Bartkus lankė Lenkeliuose, o nuo 1937 m. mokslus tęsė Raseinių gimnazijoje (1939 m. archit. Adolfas Lukošaitis suprojektavo naująjį mokyklos pastatą).
Artimųjų prisiminimuose P. Bartkus mokėsi gerai, buvo sportiškas, mėgo fotografuoti. Mokydamasis jis gyveno Raseiniuose ir greitai tapo autoritetu, organizatoriumi, išsiskyrė iš bendraamžių tarpo.
Šiandien ant politinio kalinio ir disidento Viktoro Petkaus vardu pavadintos progimnazijos sienos – atminimo lenta su 37 mokytojų ir mokinių, žuvusių už Lietuvos laisvę, pavardėmis (mokyklos viduje dar matyti ir 1944 m. artilerijos sviedinio išmušta žymė).
![Atminimo lenta Viktoro Petkaus progimnazijos vestibiulyje. G. Petrausko nuotr., 2023 m.]()
![Mokyklos antrame aukšte matyti 1944 m. artilerijos sviedinio išmušta žymė. G. Petrausko nuotr., 2023 m.]()
![Mokyklos antrame aukšte matyti 1944 m. artilerijos sviedinio išmušta žymė. G. Petrausko nuotr., 2023 m.]()
Bartkų gyvenamasis namas
J. Tumo-Vaižganto g. 20, Raseiniai
WGS84: 55.38479, 23.11513
Pakapurnio kaime P. Bartkaus tėvai gyveno viename name su dėde Petru Bartkumi (Bartkų giminės kaime gyventa maždaug nuo 1850-ųjų). Antrojo pasaulinio karo išvakarėse būsimojo partizano P. Bartkaus vyresnysis brolis Antanas senuosius šeimos namus perstatė, įkūrė pavyzdinę sodybą (↑ šio maršruto aprašymo 1 vietą). Tačiau pasidžiaugti ramiu gyvenimu nebuvo lemta. 1943 m. mirė P. Bartkaus tėvas, 1944 m. sugrįžę raudonieji okupantai išdraskė likusią šeimą.
Po 1947 m., kai Bartkų sodyba liko tuščia, jų gyvenamasis namas okupacinei valdžiai paliepus, buvo išardytas ir atvežtas į Raseinius. Čia veikė vaikų darželis, vėliau – pionierių namai.
![P. Bartkaus tėviškė Pakapurnyje. A. Savickienės asmeninis archyvas]()
![Po 1947 m. P. Bartkaus tėvų namas buvo išardytas ir pervežtas į Raseinius, paverstas vaikų darželiu. G. Petrausko nuotr., 2023 m.]()
Sklandytojų slėnis
Virbaliūnų k., Kauno r.
Unikalus kodas KVR 12156
WGS84: 54.9614306, 23.6175198
1941 m., pabaigęs gimnaziją, P. Bartkus studijavo Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje (dabar ji vadinama Kauno technikos kolegijos vardu), sutiko čia vieną iš būsimų Laisvės kovotojų karžygių Kazimierą Alfonsą Pyplį ir būsimą Kęstučio apyg. vadovybės ryšininkę Niną Nausėdaitę.
Dar labiau Petrą ir Niną suartino sklandytojų kursai, kuriuos jie kartu pradėjo lankyti 1943 m.; per žiemą kursų dalyviai gamino detales, o 1944 m. pavasarį Sklandytojų slėnyje prasidėjo bandymai (ši Lietuvos sklandytojų bazė Virbaliūnuose veikė iki 1957 m.).
![Kauno sklandytojai Virbaliūnų slėnyje; trečia iš kairės sėdi Nina Nausėdaitė. 1943 m. LAM]()
![Sklandytojų slėnis iš rytų-šiaurės rytų. G. Petrausko nuotr., 2023 m.]()
Pakapurnio k., Raseinių r.
Unikalus kodas KVR 40182
WGS84: 55.37098, 23.26500
Sukūrę šeimą Antanas Bartkus ir Anastazija Gedminaitė apsigyveno senojoje Bartkų sodyboje Pakapurnyje, už puskilometrio į pietus nuo senąsias šventvietes menančio Alkupio. Ūkio būta 21 ha dydžio. Būsimasis partizanas Petras buvo jauniausias šeimoje, be jo dar augo du vyresni broliai Antanas ir Zigmas, sesuo Genovaitė.
Kaimo jaunimas buvo draugiškas ir vieningas. Vokiečių okupacijos metais P. Bartkus jaunuolius būrė į Lietuvos laisvės armiją, frontui sustojus prie Raseinių visi jie rinko ginklus, šaudmenis. 1944 m. birželio pradžioje P. Bartkus tėvų namuose nušovė jį nužudyti ketinusį raudonąjį partizaną Vasilijų Basiuką iš Keršytojo būrio ir pradėjo slapstytis.
Brolis Antanas ir sesuo Genovaitė buvo areštuoti ir nuteisti. Bartkų gyvenamasis namas – išardytas ir perkeltas į Raseinius (4 vieta).
1995 m. P. Bartkaus gimtosios sodybos vietoje pastatytas paminklinis akmuo (aut. I. Petrauskas; rekonstrukcija atlikta 1999 m.).
Kapurnos kalnas
Pakapurnio k., Raseinių r.
WGS84: 55.36294, 23.27615
Kapurnos kalnu, kitaip Žemygalos arba Pakapurnio kalniuku, vadinama vieta žmonių dažnai laikoma piliakalniu, mėgstama ir lankoma. Manoma, kad šią iškilią ir vaizdingą vietą Žemygalos vardu eilėraštyje „Šatrijos kalnas“ mini Maironis:
Nesimato nei bonių naujų
Aukšto Šidlavo, Kelmės, Skaudvylių,
Nei Žemygalos medžių trijų,
Nors jie vaizdūs už keleto mylių.
Su Maironiu giminiavęsi Bartkai pasakoja, kad iškilusis poetas šioje vietoje tikrai lankėsi. O vaikas būdamas būsimasis partizanas P. Bartkus nepaleisdavęs Maironio sutanos…
Partizaninio karo metais Kapurnos kalnas buvo sulaistytas keturių partizanų krauju – 1949 m. birželio 27 d. išduoti šalia buvusioje Paulausko sodyboje žuvo: Kęstučio apyg. Birutės rinkt. vadas Bronius Neverdauskas-Papartis, partizanai Alfonsas Pakarklis-Kilpa, Romas Vaitkevičius-Dangutis ir dar vienas nežinomas kovotojas (kartais klaidingai teigiama, jog tai buvo Juozas Dirmeikis-Jaunutis).
1996 m. ant kalno buvo pastatytas atminimo kryžius žuvusiems partizanams (aut. R. Ramanauskas; be B. Neverdausko ir su juo žuvusių partizanų paminėti dar trys 1949 m. liepos 30 d. Dubysos pakrantėje buvusiame bunkeryje žuvę partizanai: Vytautas Ulevičius-Ąžuolas, vokiečiai Mejeris-Morganas ir Ingrida Rastutis).
Viktoro Petkaus progimnazija
Vilniaus g. 11, Raseiniai
WGS84: 55.37253, 23.12630
Pradžios mokyklą P. Bartkus lankė Lenkeliuose, o nuo 1937 m. mokslus tęsė Raseinių gimnazijoje (1939 m. archit. Adolfas Lukošaitis suprojektavo naująjį mokyklos pastatą).
Artimųjų prisiminimuose P. Bartkus mokėsi gerai, buvo sportiškas, mėgo fotografuoti. Mokydamasis jis gyveno Raseiniuose ir greitai tapo autoritetu, organizatoriumi, išsiskyrė iš bendraamžių tarpo.
Šiandien ant politinio kalinio ir disidento Viktoro Petkaus vardu pavadintos progimnazijos sienos – atminimo lenta su 37 mokytojų ir mokinių, žuvusių už Lietuvos laisvę, pavardėmis (mokyklos viduje dar matyti ir 1944 m. artilerijos sviedinio išmušta žymė).
Bartkų gyvenamasis namas
J. Tumo-Vaižganto g. 20, Raseiniai
WGS84: 55.38479, 23.11513
Pakapurnio kaime P. Bartkaus tėvai gyveno viename name su dėde Petru Bartkumi (Bartkų giminės kaime gyventa maždaug nuo 1850-ųjų). Antrojo pasaulinio karo išvakarėse būsimojo partizano P. Bartkaus vyresnysis brolis Antanas senuosius šeimos namus perstatė, įkūrė pavyzdinę sodybą (↑ šio maršruto aprašymo 1 vietą). Tačiau pasidžiaugti ramiu gyvenimu nebuvo lemta. 1943 m. mirė P. Bartkaus tėvas, 1944 m. sugrįžę raudonieji okupantai išdraskė likusią šeimą.
Po 1947 m., kai Bartkų sodyba liko tuščia, jų gyvenamasis namas okupacinei valdžiai paliepus, buvo išardytas ir atvežtas į Raseinius. Čia veikė vaikų darželis, vėliau – pionierių namai.
Sklandytojų slėnis
Virbaliūnų k., Kauno r.
Unikalus kodas KVR 12156
WGS84: 54.9614306, 23.6175198
1941 m., pabaigęs gimnaziją, P. Bartkus studijavo Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje (dabar ji vadinama Kauno technikos kolegijos vardu), sutiko čia vieną iš būsimų Laisvės kovotojų karžygių Kazimierą Alfonsą Pyplį ir būsimą Kęstučio apyg. vadovybės ryšininkę Niną Nausėdaitę.
Dar labiau Petrą ir Niną suartino sklandytojų kursai, kuriuos jie kartu pradėjo lankyti 1943 m.; per žiemą kursų dalyviai gamino detales, o 1944 m. pavasarį Sklandytojų slėnyje prasidėjo bandymai (ši Lietuvos sklandytojų bazė Virbaliūnuose veikė iki 1957 m.).
Projektas finansuotas
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos
ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis
partizanulietuva@gmail.com
facebook.com/partizanulietuva
visos teisės saugomos, 2023