Petras Bartkus-Žadgaila (1925 05 30–1949 08 13)

Jei kada nors kilo klausimas, kiek daugiausiai kilometrų kovos kelyje nuėjo vienas partizanas ir kas jis, tai akys turėtų krypti į P. Bartkų-Žadgailą. Keliavimas, ieškant ryšių tarp partizanų dalinių, siekiant jų suvienijimo, buvo nuolatinė P. Bartkaus būsena. Jo, tuomet dar tik dvidešimtmečio jaunuolio, iniciatyva ir pastangomis buvo vienijami Raseinių krašto laisvės kovotojai. Netrukus P. Bartkus tapo vienu iš Jungtinės Kęstučio apygardos steigėjų ir vadų. Neilgai trukus, J. Žemaitis-Vytautas giminaičiui P. Bartkui patikėjo Prisikėlimo apygardos kūrimą. Nuo 1947 m. rudens būsimasis Laisvės kovotojas karžygys Radviliškio krašte kūrė tankų patikimų rėmėjų ir ryšininkų tinklą, 1948 m. pavasarį kilo apygarda, P. Bartkus tapo pirmuoju jos vadu.

1949 m. vasarį būtent Prisikėlimo apygardos štabo bunkeriuose buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), P. Bartkus aktyviai dalyvavo rengiant dokumentus ir vasario 16-ąją pasirašė LLKS Tarybos deklaraciją.

Per penkis partizaninės kovos metus P. Bartkus matė ir išgyveno susidūrimus su raudonaisiais partizanais – diversantais, neteko namų, patyrė artimųjų areštą, nelaimingos meilės kartėlį ir neteko daugelio kovos draugų. Laisvės kovotojo eilėraščiai, kurie plito visoje Lietuvoje, tapo dainų tekstais, buvo atgaiva karo kasdienybėje. 1948 m. partizanai išleido P. Bartkaus eilėraščių knygelę „Partizano sielos atgarsiai“, kuri pradedama žodžiais:

Neieškokite čia meno.

Tai, ką jūs išgirsit,

Yra mintys partizano,

Žengiančio pro mirtį.

1949 m. rugpjūčio 13 d., išvykęs į LLKS Gynybos pajėgų štabą užimti Organizacinio skyriaus viršininko pareigų, Užpelkių miške (dabar – Radviliškio r.) P. Bartkus-Žadgaila pateko į kautynes, kuriose ėmėsi vadovauti partizanų daliniui ir dengti atsitraukimą. Kitais žodžiais tariant, gynė tuos, kurie turėjo apsaugoti jį – Vyriausios vadovybės narį. Tokia Žadgailos auka nubrėžė laisvės kovos trajektoriją toli į ateitį. Pirmą kovos krikštą Užpelkiuose gavęs Pranciškus Prūsaitis-Lapė tapo vienu iš sumaniausių, pasišventusių Prisikėlimo apyg. Maironio rinkt. partizanų, kuris veikė iki pat 1962 m. rugsėjo.

Apie tai po kautynių ir LLKS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis rašė raporte J. Žemaičiui-Vytautui:

Brolis Žadgaila Lietuvos partizano karžygio drąsa sutvarkė netikėtai priešo užkluptus partizanų dalinius, kautynių metu tikru karžygiu stojosi, sulaikydamas priešo puolimą, kad bent kiti galėtų savo gyvenimą išgelbėti Sąjūdžiui ir tautai.

Teikdamas bendražygio kandidatūrą Laisvės kovotojo karžygio garbės vardui, J. Šibaila ištarė:

Tebūnie Brolio Žadgailos gyvenimas ir pasiaukojimas už artimą pavyzdžiu visiems Lietuvos partizanams ir visiems lietuviams.

Tebūnie!