RODYTI:
Tėvynei pareigų ėjimo lapasGyvenimo ir veiklos aprašymas
Žygio maršrutas
Bibliografija

Konstantino Bajerčiaus takais Alytuje

Maršrutas apima 1939–1946 m. Laisvės kovotojo karžygio Konstantino Bajerčiaus gyvenimo laikotarpį Alytuje menančias vietas. Dirbdamas Alytaus mokytojų seminarijoje, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoju, K. Bajerčius aktyviai dalyvavo neginkluotoje kovoje prieš totalitarinius režimus, už idealus paaukojo gyvybę.

5,5 km pėsčiomis
Keliaujama mieste pėsčiųjų bei parko takais

︎︎︎ Maršrutas Google Maps

1

Senamiesčio pradinė mokykla
Birutės g. 26, Alytus
WGS84: 54.390937, 24.053370

1939 m. Bajerčių šeima atvyko gyventi į Alytų. Pradžioje K. Bajerčius mokytojavo Likiškių pradinėje mokykloje, dirbo Alytaus apskr. pradžios mokyklų inspektoriumi. 1941 m. spalį Alytuje duris atvėrė mokytojų seminarija, K. Bajerčius įsidarbino inspektoriumi ir lietuvių kalbos, literatūros ir dėstymo metodikos mokytoju. Seminarija ilgą laiką neturėjo savo pastato, todėl mokymo procesas vyko keliose pradžios mokyklose. Vienoje iš jų dabar veikia Senamiesčio pradinė mokykla, kitoje – Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija.

K. Bajerčių seminaristai prisimena kaip griežtą, reiklų, bet kartu rūpestingą ir tautiškai nusiteikusį mokytoją. Su studentais jis mėgo užsiimti popamokine veikla: režisuodavo spektaklius, vadovavo jaunųjų ateitininkų grupei, kuri slapta rinkdavosi už miesto Kaniūkų kaime. Kilus pavojui, kad mokiniai gali būti ištremti į Sibirą, išvežti darbams į Vokietiją ar pakliūti į saugumo akiratį, K. Bajerčius rasdavo būdų kaip juos apsaugoti.

Prasidedant antrajai sovietinei okupacijai, dalis mokytojų ir seminaristų pasitraukė į Vakarus (kapelionas Antanas Milius), kiti išėjo į mišką (mokytojai Adolfas Ramanauskas ir Antanas Kulikauskas), treti tapo neginkluoto rezistencinio judėjimo dalyviais (direktorius Juozas Mičiulis ir Konstantinas Bajerčius).

Alytaus mokytojų seminarijos bendruomenė. Iš dešinės trečias sėdi mokytojai K. Bajerčius, ketvirtas - Adolfas Ramanauskas, septintas - Antanas Kulikauskas, aštuntas - direktorius Juozas Mičiulis. 1944

1944 m. gegužės 28 d. K. Binkio "Atžalyno" artistai su režisieriumi K. Bajerčiumi viduryje. Giminės asmeninis archyvas

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, buvusi Alytaus mokytojų seminarija. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

Alytaus senamiesčio pradinė mokykla, buvusi Alytaus mokytojų seminarija. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

2

Zosės Bajerčienės namai
Margio g. 23, Alytus
WGS84: 54.389372, 24.046274

Pasirinkęs neginkluotos rezistencijos kelią, K. Bajerčius sutelkė ryšininkus ir rėmėjus, pogrindinės spaudos leidėjus ir platintojus. Viena iš Alytaus vietų, kur mokytojas – būsimasis Laisvės kovotojas karžygis – veikė, tai brolienės Zosės Bajerčienės namas.

Zosė buvo ištekėjusi už Lietuvos policijos pareigūno Vlado Bajerčiaus, jų šeimoje augo trys vaikai. 1944 m. vasarą Vladas, taip pat broliai Bronius ir Edvardas Bajerčiai pasitraukė į Vakarus, pasiekė Jungtines Amerikos valstijas. Po pamokų Z. Bajerčienės namuose Konstantinas rašomąja mašinėle spausdindavo prieš okupacinę vokiečių, vėliau sovietų valdžią nukreiptus atsišaukimus, kuriuos kartu su pogrindine spauda prašydavo seminaristų išplatinti po Alytų ir apylinkes.

Alytaus naujienų 1994 m. 250 nr., kuriame įrašas apie namus, kuriuose Bajerčius spausdindavo atsišaukimus

Konstantino brolienės - Zosės Bajerčienės namas. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

3

Antano Juozapavičiaus tiltas
Vilniaus g., 62146 Alytus
WGS84: 54.401342, 24.054726

1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais prasidėjus masinėms žydų žudynėms, Bajerčiai beveik dviems metams į savo namus priėmė Alytaus ligoninės gydytoją Osvejų Belkiną su žmona Rašele. Gydytojų šeima buvo slapta pervesta per anuomet vokiečių kareivių saugomą Juozapavičiaus tiltą: vieną pavakarę Magdelena Bajerčienė su kaimiška sermėga apsisiautusiu Osveju ir mokytojas Kazys Klimavičius su veidą po plačiabryle skrybėle pridengusia Rašele saugiai perėjo per tiltą. Kad nesukeltų įtarimo, jie ėjo atskirai ir kaip įsimylėjusios porelės juokavo, šnekėjosi, laidė nuo tilto į Nemuną akmenėlius, kol laimingai pasiekė Bajerčių namus.

Belkinų dukra Šeina (Gražina) slapstėsi atskirai, tačiau Bajerčiai rinko piniginę paramą ir jos išlaikymui. Belkinai pas Bajerčius glaudėsi tol, kol mieste nepasigirdo kalbos apie paslaptingus Bajerčių namų gyventojus. Susirūpinęs Konstantinas neilgai trukus surado saugesnę vietą Galintėnuose, pas vieno iš seminaristų tėvus – Pečiulius. Šį kartą keltis per Nemuną nuspręsta valtimi. Belkinai stačiu šlaitu nusileido prie Nemuno ir buvo perkelti į kitą krantą. Konstantinas juos palydėjo į Galintėnus, kur jie sulaukė karo pabaigos ir persikėlė gyventi į Vilnių.

Už žydų gelbėjimą Konstantinas ir Magdelena paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais ir apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.

Naujasis gelžbetoninis Antano Juozapavičiaus tiltas pastatytas 1937 metais. Nuotrauka iš Henriko Kebeikio kolekcijos

Gydytojo O. Belkino žmona Rašelė su dukra Šeina (Gražina) Salake 1939 m. liepos 2 d. (Iš Zarasų krašto muziejaus fondų)

Antano Juozapavičiaus tiltas. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

4

Bajerčių gyvenamasis namas
Basanavičiaus g. 7, Alytus
WGS84: 54.393895, 24.063031

1939 m. Bajerčių šeima persikėlė į Alytų ir iš kauniečių Žebrauskų vadinamame Kurorte išsinuomojo naują vienaukštį namą. Anuomet tai buvo didelė valda miško apsuptyje, vasaros rytais, prieš išeidamas į darbą, Konstantinas čia sūnums Mindaugui (g. 1939 m.) ir Vygantui (g. 1944 m.) pririnkdavo žemuogių. Bajerčiai turėjo nedidelį sodą, laikė karvę, o šalia esančiame tvartelyje augino kiaulių ir dvi ožkas. Pasakojama, kad būtent šio tvartelio priestate iš lentų kuriam laikui buvo apsistojęs ir Pietų Lietuvos partizanų srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Karo metais pas Bajerčius namuose buvo apsistoję ir vokiečių, ir rusų karininkų.

1946 m. lapkričio 26 d. buvo areštuotas K. Bajerčiaus bendradarbis ir bendražygis Antanas Kulikauskas-Daktaras. Tardomas, jis gruodžio 4 d. pirmą kartą užsiminė apie tai, jog antisovietinėmis temomis kalbėdavosi su Alytaus mokytojų seminarijos direktoriumi Juozu Mičiuliu ir mokytoju K. Bajerčiumi. Gruodžio 7 d., šeštadienį, K. Bajerčiui po pamokų sugrįžus į namus, paskui atbėgo uždusęs studentas ir pranešė, kad seminarijoje jo ieško. Konstantinas galėjo bėgti, tačiau to nepadarė (žmona tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę, o namuose sirguliavo sūnus).

Netrukus į namus įsiveržė trys enkavedistai: Grigorenko, Gulbinas ir dar vienas totorius; liepė rengtis eiti kartu. Enkavedistai užantspaudavo K. Bajerčiaus darbo kambarį (kratą jame atliko vėliau), Konstantinas iš namų išėjo su portfeliu, pabučiavo vaikus. Kad niekas neatkreiptų dėmesio, į Alytaus MGB kalėjimą jis buvo išvestas per mišką, užšalusią Dailidės balą (dabar jos vietoje – tvenkinys).

Magdelena su sūnumis gyveno šiuose namuose maždaug iki 1950 m. Jausdama arešto grėsmę, ji prieš išeidama iš namų kieme pakabindavo baltinius ir buvo primokiusi vaikus juos nutraukti, jeigu prasidėtų vežimas, bėgti pas gimines. Iki Konstantino žūties, Magdelena gimnazijoje dėstė istoriją, vėliau buvo priversta mokyti rusų kalbos…

Ant namo Alytuje K. Bajerčiaus atminimo lentelė. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

Magdalena Bajerčienė su sūnumis prie namo Alytuje apie 1948 m. Bajerčių giminės asmeninis archyvas

Konstantinas Bajerčius su žmona Magdalena Borutaite-Bajerčiene. Giminės asmeninis archyvas

Konstantino Bajerčiaus namai Alytuje. Auksės Bajerčiūtės nuotr., 2023

Bajerčių namo tvarto likučiai apie 1995 m. Giminės asmeninis archyvas

Bajerčių namo tvarto likučiai. Auksės Bajerčiūtės nuotrauka, 2023

Buvusio Bajerčių tvarto priestatas, kuriame galimai buvo apsistojęs Juozas Vitkus - Kazimieraitis. Auksės Bajerčiūtės nuotrauka, 2023

5

Alytaus muzikos mokykla
Sporto g. 12, Alytus
WGS84: 54.395153, 24.050300

Atvestas į Alytaus MGB kalėjimą, kurio vietoje šiandien stovi muzikos mokykla, K. Bajerčius buvo mirtinai nukankintas. Suklastoję mirties liudijimą, neva mokytojas mirė nuo girtumo, emgėbistai jo palaikus užkasė, spėjama, kalėjimo teritorijoje.

Tardydami K. Bajerčių, saugumiečiai klausę: „Tai Hitlerio lauki?“ Mokytojas atsakęs: „Hitleris ar Stalinas, tai – tas pats“. Šitokio atsakymo priešai negalėjo atleisti, jau praradusį sąmonę Konstantiną, jie nutempė žemyn, uždarė tvartelyje. Ten pat buvo atvestas ūkininkas iš Butrimiškių ir dar vienas vyriškis, spėjama, provokatorius. Kai Konstantinas atgaudavo sąmonę, būtent šis bandė jį klausinėti. Kai mokytojas pasijuto visai blogai, paprašė ūkininką duoti vandens ir peržegnoti. Už lentinės pertvaros kalinama K. Bajerčiaus mokinė girdėjo silpstantį mokytojo vaitojimą, kiti matė jau negyvo Konstantino kūną, atremtą į vidiniame kalėjimo kieme augusią pušį ir šalia iškastą duobę.

Nežinodama apie vyro mirtį Magdelena dar kurį laiką nešė į kalėjimą jam skirtą maistą, kurį sargyba veidmainiškai priimdavo. Nerimaudama, neturėdama jokių žinių, Magdelena ėmėsi vyro ieškoti Vilniuje. Praėjus maždaug dviems mėnesiams po Konstantino mirties, Alytaus saugume Magdelenai buvo sugrąžinti per areštą K. Bajerčiaus kišenėje rasti pinigai, sutuoktuvių žiedas, taip pat ir portfelis.

XX a. 8 dešimt. pabaigoje kalėjimo vietoje buvo pastatyta Alytaus muzikos mokykla, tačiau statybvietėje rastų nukankintų žmonių palaikų likimas nežinomas. Magdelena su giminaičiais tylomis lankė šią vietą K. Bajerčiaus žūties dieną, ateidami nuo namų iki kalėjimo tuo pačiu, kartą Laisvės kovotojo karžygio pramintu takeliu (buvusiame kalėjimo kieme artimieji padėdavo gėlių).

Alytaus MGB kalėjimo vietoje rengiama statyti muzikos mokykla. Iš giminės archyvo, apie 1972 m.

Alytaus muzikos mokykla. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

Alytaus muzikos mokykla. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

Magdalena Bajerčienė apie 1972 m. prie ruošiamos statyti Alytaus muzikos mokyklos. Bajerčių giminės asmeninis archyvas

6

M. Bajerčienės ir simbolinis K. Bajerčiaus kapas
Savanorių g. 5, Alytus
WGS84: 54.398533, 24.051201

Atgimimo metais K. Bajerčiaus sūnūs Mindaugas ir Vygantas surado Gulbiną – vieną iš trijų enkavedistų, kurie 1946 m. gruodžio 7 d. išvedė tėvą į kalėjimą. Deja, šis tik palingavo galva ir pasakė nieko apie K. Bajerčiaus palaikų likimą nežinąs… Tačiau 1992 m., Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje laidodami mamą Magdeleną, sūnūs pasirūpino, kad antkapyje būtų iškaltas ir tėvo vardas. Tikėtasi ir iki šiol tikimasi, kad jis čia bus palaidotas.

2008 m. K. Bajerčiui-Garibaldžiui buvo suteiktas Alytaus m. garbės piliečio vardas, jo kapą lanko ir atminimą brangina alytiškių bendruomenė.

Bajerčių šeimos kapas. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

Bajerčių šeimos kapas. A. Bajerčiūtės nuotr., 2023

Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinėse esantis simbolinis mokytojui Konstantinui Bajerčiui paminklas. Asmeninio archyvo nuotr., 2023

partizanulietuva@gmail.com facebook.com/partizanulietuva
visos teisės saugomos, 2023

Projektas finansuotas
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis