1

Gimtoji sodyba
J. Kasperavičiaus g. 3, Jokūbaičių I k., Jurbarko r.
WGS84: 55.164498, 22.837649

Kazimiero Kasperavičiaus (1877–1945) ir Kotrynos Gerulaitytės-Kasperavičienės (1895–1962) sodyboje gimė ir užaugo vaikai: Juozas (1912–1947), Kazys (1915–1994), Antanas (1919–1945) ir Anelė (1924–2005). Namuose būsimasis Jungtinės Kęstučio apyg. vadas J. Kasperavičius išmoko amatų, 1933 m. iškeliavo mokytis į Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą Kaune, 1941 m. rudenį trumpam sugrįžo, o 1944–1945 m. sodybos kieme, prie galinio įėjimo į namą, Juozas su broliu Antanu buvo įsirengę bunkerį, kuriame slapstėsi nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją. Broliai buvo areštuoti namuose, Antanas stribų netrukus nužudytas, o sužeistas Juozas, partizanų išlaisvintas iš ligoninės, tapo Pavidaujo būrio partizanu Šilu.

1945 m. liepos 24 d., iš šios sodybos buvo ištremti J. Kasperavičiaus tėvai ir sesuo. Broliui Kazimierui su žmona pavyko pabėgti ir pasislėpti. Sodyba kurį laiką stovėjo tuščia, vėliau pastatai buvo atiduoti tarybinio ūkio reikmėms. 1955 m. namuose vėl apsigyveno Kazimieras, 1963 m. jam leista juos išsipirkti. Sodyba ir šiandien priklauso K. Kasperavičiaus dukterims.

1993 m. pirmojo Jungtinės Kęstučio apygardos vado Juozo Kasperavičiaus-Visvydo atminimui sodyboje buvo pašventintas kryžius, 2013 m. ant namo sienos atidengta atminimo lenta.

2

Girdžių bažnyčia ir Kasperavičių šeimos kapas
Gudelių g. 14, Girdžių k., Jurbarko r.
Bažnyčia WGS84: 55.159984, 22.799507
Kapas WGS84: 55.160074, 22.799807

Vasaros atostogų metu Jurbarko gimnazistas J. Kasperavičius įsidarbino prie 1926 m. pastatytos Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios interjero darbų. Juozo išpuoštos bažnyčios sienos ir lubos išliko iki šių dienų.

Bažnyčios šventoriuje esančiame kape palaidota J. Kasperavičiaus motina Kotryna (1895–1962), sesuo Anelė Kasperavičiūtė-Daukšienė (1924–2005) ir jos vyras Bronius Daukša (1930–2002).

3

Eržvilko gimnazija
Šaltuonos g. 14, Eržvilko mstl., Jurbarko r.
WGS84: 55.259398, 22.710842

Eržvilko gimnazijos mokytojai tapo partizaninio pasipriešinimo Jurbarko ir Tauragės krašte organizatoriais. 1945–1946 m Lydžio rinktinei vadovavo gimnazijos mokytojas Petras Ruibys-Garbštas, štabo nariais buvo Jonas Kubilius-Bernotas, Henrikas Danilevičius-Žigas, Antanas Giedraitis ir kiti. Lydžio rinktinės štabo Operatyvinio skyriaus viršininku vėliau tapo J. Kasperavičius-Šilas, gimnazijoje buvo platinama pogrindžio spauda.

Nuo 1947 m. Eržvilko gimnazijai vadovavo Vincas Ulevičius – tai su padirbtais dokumentais įsidarbinęs Šiaulių krašto partizanas Stasys Jarmala. Jis kartu su mokytojais Antanu Jankausku ir Kleopu Greičiumi gimnazijoje įrengė pogrindžio spaustuvę, leido laikraščius „Varpas“ ir „Atžalynas“, padedant gimnazistams juos platino gyventojų ir partizanų tarpe.

Ant mokyklos sienos pakabintos atminimo lentos žuvusiems Eržvilko gimnazijos mokytojams ir mokiniams, taip pat gimnazijos direktoriams, rezistentams Antanui Giedraičiui ir S. Jarmalai (V. Ulevičiui). Mokyklos kieme stovi stogastupis, įamžinantis 1945 m. NKVD-istų nužudytos moksleivės Onutės Preilauskaitės atminimą bei Eržvilko mokyklos 150 metų įkūrimo jubiliejų.

4

NKVD-MVD-MGB Eržvilko valsčiaus poskyrio pastatas
Ryto a. 19, Eržvilko mstl., Jurbarko r.
WGS84: 55.261174, 22.705931

Šiuo metu negyvenamame name 1944–1953 m. veikė NKVD-MVD-MGB Eržvilko valsčiaus poskyris. 1946 m. J. Kasperavičius-Šilas Butkaičių k. laukuose atsitiktinai buvo sustabdytas kareivių ir stribų, tačiau turėjo padirbtus dokumentus Antano Klimo pavarde. Jis buvo civiliai apsirengęs, apsimetė esąs krosnių mūrytojas, tačiau kilus įtarimui buvo suimtas, tardomas šiame pastate, vėliau – Tauragėje. Nepavykus įrodyti, kad sulaikytas asmuo nėra tas, kuo dedasi, buvo paleistas.

5

Jungtinės Kęstučio apyg. štabo ir J. Kasperavičiaus-Visvydo žūties vieta
Antegluonio k. (buvęs Bijotų vs.), Tauragės r.
WGS84: 55.334906, 22.443302

Apie 1920 m. šią sodybą nusipirko Juozas Navickas (1881–1945) ir Ona Gaidauskaitė-Navickienė (1890–1986), čia išaugo dukterys Pranciška (iš pirmosios Juozo santuokos), Zofija ir Julija. J. Navickui žuvus, Ona ištekėjo antrąkart, sodyba atiteko jauniausiajai dukrai Julijai ir jos vyrui eiguliui Juozui Juknai. Jungtinės Kęstučio apyg. štabo nariai 1946 m. čia persikėlė iš Eržvilko apylinkių.

Padedant Batakių valsč. Organizacinio Sektoriaus (OS) viršininkui Jonui Gaidauskui-Breivei, Antanui ir Pranui Kairiams, štabo bunkeris buvo įrengtas gyvenamajame name po virtuve. Čia dirbo ir posėdžiavo J. Kasperavičius-Visvydas, Petras Paulaitis-Aidas, Petras Bartkus-Rimgaila, Jonas Jokubauskas- Merkys, Albinas Biliūnas-Džiugas.

1946 m. lapkričio 24 d. štabo narių posėdžio protokole buvo užfiksuotas susirūpinimas dėl slėptuvės konspiracijos, 1947 m. kovo 21 d. protokole pažymėtas J. Kasperavičiaus-Visvydo noras išsikelti į kitą rajoną (buvo nuspręsta gyventi keliuose bunkeriuose, diskutuota, kad apie jų vietas turėtų žinoti tik tie, kas juose gyvena).

Lemtingą klaidą, atrodo, padarė pats J. Kasperavičius – 1947 m. kovo pabaigoje į štabo bunkerį jis atsivedė buvusį Lietuvos kariuomenės karininką, partizaną Algimantą Zaskevičių-Tautvaišą, kuris tuo metu jau buvo MGB agentas. 1947 m. balandžio 9 d., ketvirtąją Velykų dieną, Juknų sodyba priešo buvo apsupta. Sunaikinę dalį inventoriaus ir dokumentų, bunkeryje nusišovė J. Kasperavičius ir štabo darbuotojas Albinas Biliūnas.

J. Jukna buvo nuteistas 10 metų lagerio, J. Juknienė su dukra Zofija apsupties metu pabėgo ir į Irkutsko sritį buvo ištremta po kelių metų – 1949 m. kovo 25 d. (paleista 1958 m.).  

6

MGB Tauragės poskyris (Šubertinė) ir spėjama J. Kasperavičiaus palaikų užkasimo vieta
Prezidento g. 38 ir 40A, Tauragės m.
WGS84: 55.249307, 22.286052

1947 m. balandžio 9 d. žuvusių Jungtinės Kęstučio apyg. vado J. Kasperavičiaus-Visvydo ir štabo darbuotojo A. Biliūno-Džiugo palaikai buvo atvežti į Tauragę ir numesti MGB Tauragės poskyrio, vad Šubertine, sandėliuke (dabar Šubertinėje veikia Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinys – Tremties ir rezistencijos muziejus). Apie tai pasakojo keletas laisvės kovų dalyvių: Lydžio rinkt. štabo nariai Juozas Mocius-Šviedrys ir Jonas Rimša-Šopys, Batakių valsč. OS viršininkas J. Gaidauskas-Breivė ir Jungtinės Kęstučio apyg. štabo Informacijos skyriaus viršininkas P. Paulaitis-Aidas, kurie tomis dienomis kalinti Šubertinėje ir buvo atvesti atpažinti palaikų.

Spėjama, jog J. Kasperavičiaus, A. Biliūno ir kitų laisvės kovotojų palaikai buvo užkasti Šubertinės kieme. Tiesiant komunikacijas čia buvo surasta žmonių kaulų, 1993 m. politinių kalinių P. Rindoko, P. Joniko, S. Strainio ir A. Urbučio iniciatyva pastatytas paminklas, įamžinti žuvusių Kęstučio apyg. partizanų vardai. Tų pačių metų lapkričio 11 d. prie paminklo buvo iškilmingai palaidoti Šubertinės kieme surasti, pagrįstai manoma, nežinomo Lietuvos partizano palaikai.