1

Gimtosios sodybos vieta
Pakapurnio k., Raseinių r.
Unikalus kodas KVR 40182
WGS84: 55.37098, 23.26500

Sukūrę šeimą Antanas Bartkus ir Anastazija Gedminaitė apsigyveno senojoje Bartkų sodyboje Pakapurnyje, už puskilometrio į pietus nuo senąsias šventvietes menančio Alkupio. Ūkio būta 21 ha dydžio. Būsimasis partizanas Petras buvo jauniausias šeimoje, be jo dar augo du vyresni broliai Antanas ir Zigmas, sesuo Genovaitė.

Kaimo jaunimas buvo draugiškas ir vieningas. Vokiečių okupacijos metais P. Bartkus jaunuolius būrė į Lietuvos laisvės armiją, frontui sustojus prie Raseinių visi jie rinko ginklus, šaudmenis. 1944 m. birželio pradžioje P. Bartkus tėvų namuose nušovė jį nužudyti ketinusį raudonąjį partizaną Vasilijų Basiuką iš Keršytojo būrio ir pradėjo slapstytis.

Brolis Antanas ir sesuo Genovaitė buvo areštuoti ir nuteisti. Bartkų gyvenamasis namas – išardytas ir perkeltas į Raseinius (︎︎︎ šio maršruto aprašymo 4 vietą).

1995 m. P. Bartkaus gimtosios sodybos vietoje pastatytas paminklinis akmuo (aut. I. Petrauskas; rekonstruota – 1999 m.).

2

Kapurnos kalnas
Pakapurnio k., Raseinių r.
WGS84: 55.36294, 23.27615

Kapurnos kalnu, kitaip Žemygalos arba Pakapurnio kalniuku, vadinama vieta žmonių dažnai laikoma piliakalniu, mėgstama ir lankoma. Manoma, kad šią iškilią ir vaizdingą vietą Žemygalos vardu eilėraštyje „Šatrijos kalnas“ mini Maironis:

Nesimato nei bonių naujų
Aukšto Šidlavo, Kelmės, Skaudvylių,
Nei Žemygalos medžių trijų,
Nors jie vaizdūs už keleto mylių.

Su Maironiu giminiavęsi Bartkai pasakoja, kad iškilusis poetas šioje vietoje tikrai lankėsi. O vaikas būdamas būsimasis partizanas P. Bartkus nepaleisdavęs Maironio sutanos…

Partizaninio karo metais Kapurnos kalnas buvo sulaistytas keturių partizanų krauju – 1949 m. birželio 27 d. išduoti šalia buvusioje Paulausko sodyboje žuvo: Kęstučio apyg. Birutės rinkt. vadas Bronius Neverdauskas-Papartis, partizanai Alfonsas Pakarklis-Kilpa, Romas Vaitkevičius-Dangutis ir dar vienas nežinomas kovotojas (kartais klaidingai teigiama, jog tai buvo Juozas Dirmeikis-Jaunutis).

1996 m. ant kalno buvo pastatytas atminimo kryžius žuvusiems partizanams (aut. R. Ramanauskas; be B. Neverdausko ir su juo žuvusių partizanų paminėti dar trys 1949 m. liepos 30 d. Dubysos pakrantėje buvusiame bunkeryje žuvę partizanai: Vytautas Ulevičius-Ąžuolas, vokiečiai Mejeris-Morganas ir Ingrida Rastutis).

3

Viktoro Petkaus progimnazija
Vilniaus g. 11, Raseiniai
WGS84: 55.37253, 23.12630

Pradžios mokyklą P. Bartkus lankė Lenkeliuose, o nuo 1937 m. mokslus tęsė Raseinių gimnazijoje (1939 m. archit. Adolfas Lukošaitis suprojektavo naująjį mokyklos pastatą).

Artimųjų prisiminimuose P. Bartkus mokėsi gerai, buvo sportiškas, mėgo fotografuoti. Mokydamasis jis gyveno Raseiniuose ir greitai tapo autoritetu, organizatoriumi, išsiskyrė iš bendraamžių tarpo.

Šiandien ant politinio kalinio ir disidento Viktoro Petkaus vardu pavadintos progimnazijos sienos – atminimo lenta su 37 mokytojų ir mokinių, žuvusių už Lietuvos laisvę, pavardėmis (mokyklos viduje, ant sienos dar matyti ir 1944 m. artilerijos sviedinio išmušta žymė).

4

Bartkų gyvenamasis namas
J. Tumo-Vaižganto g. 20, Raseiniai
WGS84: 55.38479, 23.11513

Pakapurnio kaime P. Bartkaus tėvai gyveno viename name su dėde Petru Bartkumi (Bartkų giminės kaime gyventa maždaug nuo 1850-ųjų). Antrojo pasaulinio karo išvakarėse būsimojo partizano P. Bartkaus vyresnysis brolis Antanas senuosius šeimos namus perstatė, įkūrė pavyzdinę sodybą (↑ šio maršruto aprašymo 1 vietą). Tačiau pasidžiaugti ramiu gyvenimu nebuvo lemta. 1943 m. mirė P. Bartkaus tėvas, 1944 m. sugrįžę raudonieji okupantai išdraskė likusią šeimą.

Po 1947 m., kai Bartkų sodyba liko tuščia, jų gyvenamasis namas okupacinei valdžiai paliepus, buvo išardytas ir atvežtas į Raseinius. Čia veikė vaikų darželis, vėliau – pionierių namai.

5

Sklandytojų slėnis
Virbaliūnų k., Kauno r.
Unikalus kodas KVR 12156
WGS84: 54.9614306, 23.6175198

1942 m., pabaigęs gimnaziją, P. Bartkus studijavo Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje (dabar ji vadinama Kauno technikos kolegijos vardu), sutiko čia vieną iš būsimų Laisvės kovotojų karžygių Kazimierą Pyplį ir būsimą Kęstučio apyg. vadovybės ryšininkę Niną Nausėdaitę.

Dar labiau Petrą ir Niną suartino sklandytojų kursai, kuriuos jie kartu pradėjo lankyti 1943 m.; per žiemą kursų dalyviai gamino detales, o 1944 m. pavasarį Sklandytojų slėnyje prasidėjo bandymai (ši Lietuvos sklandytojų bazė Virbaliūnuose veikė iki 1957 m.).