1

Vinco Kudirkos progimnazija
Trakų g. 39, Kaunas
WGS 54.89128, 23.92898

1926 m. rudenį Antanas ir Marcelė Pypliai su dviem vaikais iš Pakuonio persikėlė gyventi ir dirbti į Kauną. 1930 m. rugsėjo 1 d. K. A. Pyplys atvėrė D-ro Vinco Kudirkos vardo pradžios mokyklos duris (šiandien čia veikia progimnazija). Tik prieš metus atidarytoje K. A. Pyplio mokykloje buvo 4 klasės, dirbo 13 mokytojų. Būsimasis Laisvės kovotojas karžygis mokslus čia baigė 1934 m. birželio 12-ąją.

2

Pyplių namas
Kęstučio g. 37, Kaunas
WGS 54.89540 23.91666

Atvažiavę į Kauną Pypliai gyveno Kauno Sunkiųjų darbų kalėjimo skyriuje VI-ajame forte, tarnybiniame bute – nuo 1926 m. spalio 1 d. Antanas Pyplys dirbo minėto kalėjimo prižiūrėtoju. Gali būti, kad 1938 m. rugsėjo 1 d. A. Pyplį pakėlus pareigose (tapo VI kategorijos tarnautoju), šeima persikėlė į šalia Sunkiųjų darbų kalėjimo esantį namą Kęstučio g. 37 (senas numeris – 21), kitą tarnybinį butą. K. A. Pyplys lankė „Aušros“, vėliau Jėzuitų gimnaziją, čia šeima gyveno iki pirmosios sovietinės okupacijos, o 1940 m. rugpjūtį tėvai jau buvo sugrįžę į ūkį Kėbliškių kaime.

3

Kauno „Aušros“ gimnazija
Laisvės al. 95, Kaunas
WGS 54.89750, 23.90356

Baigęs D-ro V. Kudirkos pradžios mokyklą, K. A. Pyplys mokslus tęsė Kauno „Aušros“ valstybinėje berniukų gimnazijoje. Ši mokykla įkurta dar 1883 m. ir daug metų veikė kaip mergaičių gimnazija, kol 1915 m. buvo pertvarkyta į pirmąją Kauno mieste berniukų gimnaziją (minint „Aušros“ 40 metų jubiliejų, jai buvo suteiktas Aušros vardas).

K. A. Pyplys šioje mokykloje pradėjo mokytis 1934 m., pabaigė dvi klasės. Vėliau, dėl nežinomų priežasčių, jis nebuvo keliamas į ketvirtą klasę, kol 1939 m. birželio 14 d. mamos Marcelės Pyplienės prašymu, iš gimnazijos išstojo. Mokyklos direktorius ta proga pažymėjo, kad Kazimieras mokėsi silpnai, III trimestre iš turėjo elgesio 4 už muštynes (tačiau metinis elgesio pažymys – 5).

4

Jėzuitų gimnazija
Rotušės a. 9, Kaunas
Unikalus kodas KVR 22365
WGS 54.89573, 23.88535

1939 m. birželį K. A. Pyplys paliko „Aušros“ gimnaziją, tų pačių metų rudenį mama rūpinosi, kad sūnus būtų priimtas į privačios Jėzuitų gimnazijos trečiąją klasę. Ši mokykla turėjo gilias šaknis – įkurta dar XVII a., XIX a. pirmoje pusėje uždaryta ir vėl duris atvėrė 1924-aisiais. Tarpukariu tai buvo vienas iš Kauno kultūros židinių. Vienu metu čia mokėsi apie 300 mokinių. Sovietmečiu gimnazija, suprantama, buvo nacionalizuota ir jėzuitams sugrąžinta tik 1989 m.

Kazimieras, kaip rašoma dokumentuose, būdamas labai gero elgesio, šioje gimnazijoje pabaigė trečią klasę, tiesa, visi jo pažymiai – vien ketvertai ir trejetai… 1940 m. rugpjūčio 30 d. K. A. Pyplys padavė prašymą priimti jį į Kauno Aukštesniosios Technikos mokyklą (dabar tai Kauno technikos kolegija), kurioje įgijo elektrinių statytojo specialybę.

5

Pasalos vieta
Rotušės a. 12, Kaunas
WGS 54.89625, 23.88584

Likimas Tauro apyg. partizaną K. A. Pyplį-Mindaugą atvedė prie gimnazijos, kurioje mokėsi 1939–1940 m. mokslo metais, ir Maironio namų, kuriuose slapta buvo gydomas po sužeidimo 1945 m. pradžioje.

1947 m. rugsėjo 22 d., pirmadienį, prieš pietus, K. A. Pyplys pateko į pasalą name Rotušės a. 9 (istorinis adresas, dabar šioje vietoje stovi kitas pastatas). Greitos reakcijos dėka, profesionaliai valdydamas ginklą, laisvės kovotojas nušovė 4 iš 5 jį sulaikyti mėginusius pareigūnus, tarp kurių buvo ir Kauno miesto MGB viršininko padėjėjas. Šį susidūrimą po metų iki smulkiausių detalių lietuvių išeivių spaudoje aprašė pats K. A. Pyplys! Su viena Walther PP pistoleto dėtuve iššaudęs visus kambaryje buvusius saugumiečius, jis paleido keliasdešimt areštuotųjų ir sėkmingai pabėgo nuo persekiotojų. Be to, tą pačią dieną po pietų būsimasis Laisvės kovotojas karžygis pateko į dar vieną pasalą Žaliakalnyje, kur po poros taiklių šūvių kiurksoti liko negyvas MVD-istas, šįkart kapitonas, antrosios milicijos nuovados pasų stalo viršininkas.